Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
12
lapkričio
2019

SENŲJŲ KNYGŲ KATALOGAS. II DALIS

Bonaventūra. Živatas pono ir dievo mūsų. Vilnius. 1808 m.
Antraštiniai duomenys: Zivatas pona ir dieva musu Jezusa Chrystusa tay ira Kielas išganima kuriu ponas Jšganitoies, ir Atpyrktoies musu Jezusas Chrystusas Pry ateima sava ant svieta diel atpyrkima ir ičvalninima iš maces šietona gimynes žmoniu duodamas Kaypo pates sviečije Joan: x4. Kielas, Teysibe Ir Givenimas Mumis i Dangu vede moki ir atgide (Pagal Historyiu Evangelistu Švętuju) Par S. Bonaventura Zokana Brolu mažesniuju Švęta Franciškaus Daktara Serafiska Biskupa Albanska Kardynola Bažničies Švętos Rima. Par nabažna atmynima ir uvoga Taiemniciu Dieva gieray tykientyms Ponuy Chrystusuy diel pažitka Duchayna ir kasdiena švętablivos zabovas Aprašitas Metuose Pona 1753 i Druku paduotas Su pazvalenie Viresniuiu. Dabar iš Supraska iš nauie pardrukavotas. Vilniuy.Drukarnioy Kunigu Bazylionu Metuose 1808.
Inv. Nr. 12600 / K2 78
Knyga įrišta į kietus viršelius, trauktus ruda oda. Knygos būklė vidutinė: viršelis aptrintas, lapai pageltę, papilkėję, titulinis lapas šiek tiek įplyšęs, pratarmės lapas atvirkščiai įrištas. Knyga puošta iliustracija ir užsklanda. Paginacija klaidinga: p. 81 pažymėtas 18, p. 237–137.
Tai XIII a. italų teologo pranciškono Bonaventūros (Giovanni Fidanza), XV a. paskebto šventuoju, veikalo vertimas iš lenkų kalbos, kuris 1753–1828 metais sulaukė 6 leidimų. Knygos vertėjas nežinomas. Maironio muziejuje saugomas dar vienas 1808 m. leidimo egzempliorius, taip pat du 1787 m. leidimo egzemplioriai, tačiau jų būklė prastesnė, minėtos knygos neturi antraštinio lapo.


Motiejus Valančius. Istorija šventa Senojo Įstatymo. Vilnius. 1852 m.

Antraštiniai duomenys: Istorije švęnta Senoje Istatima. Nu sutvierima pasaules lig užgimima Kristaus Viešpaties. Vilniuj. Spaustuvieje Jozapa Zavadzkia. 1852.
Knygos autorius M.  Valančius knygoje nenurodytas (nei tituliniame puslapyje, nei prakalboje).
Inv. Nr. 42690 / K2 6123
Knyga įrišta į kietus viršelius, klijuotus rausvai margintu popieriumi, nugarėlė ir viršelio kampai – rudos odos. Viršelyje užklijuotas gelsvo popieriaus lapelis, kuriame rudu rašalu užrašytas knygos pavadinimas: Istorije Swenta Senoje istatima.
Knygos būklė vidutinė: viršelis apsitrynęs, kraštai apiplyšę; lapai pageltę, dėmėti, vietomis papilkėję, nėra paskutinio puslapio (p. 131–132), priešlapiai pribraukyti ir prirašinėti pieštuku.
Knygoje yra buvusio savininko įrašų. Antrame viršelio puslapyje yra įrašas rudu rašalu lietuvių kalba: Ta kningieli prigol Jonow Klimawicze. Sodos Sowajcziu Parapejies Wiekszniu 1886 m. Šalia, priešlapyje yra to paties savininko priklausomybės įrašas rudu rašalu, tik rusų kalba. Knygos pabaigoje, priešlapyje vėl to paties savininko įrašyta jau juodu rašalu: Ta kningele prigol Jonow Klimawicze Sedos Sowajcziu. 1886 m. Priešlapyje (po 130 p.) yra pradėtas rašyti knygos turinys rudu rašalu.
Tai pirmasis M. Valančiaus religinio veikalo Istorija šventa Senojo Įstatymo leidimas.
Iki 1861 m. knyga sulaukė dar 3 leidimų: 1855, 1858 ir 1860 m. Autorius nustatytas pagal 1855 m. leidimą, kurio 4 p. atspausta: Motiejus Wiskupas.


Motiejus Valančius. Tomas Kempietis. Apie sekimą Jėzaus Kristaus. Vilnius. 1852 m.
Antraštiniai duomenys: Tamošiaus iš Kempis. Apejsekima Jezaus Kristaus kningas kietures. Išgulditos par Jomilestą Kunigą Viskupą Žemajčiu Motieja – Kazimierą Volončevski. Išduotos per kunigą Jokimą Monceviče ... Katedros Žemajčiu. Vilniuje Drukarnioj A. Dvorč... 1852 Metuose.
Inv. Nr. 42681 / K26121
Knygos įrišimas neoriginalus – ji vėlesnių savininkų įrišta į kietus viršelius, trauktus rudu kolenkoru.
Knygos būklė vidutinė: popierius pageltęs, papilkėjęs, vietomis dėmėtas. Ypač papilkėjęs antraštinis puslapis, kuriame kai kurios spausdintos raidės ištrintos. Paginacija klaidinga: p. 137 pažymėtas 437.
Kitoje titulinio p. pusėje yra priklausomybės įrašas mėlynu rašalu lenkų kalba: Tadeusz Knipowicz. O po juo kitas įrašas taip pat mėlynu rašalu: Ta maldaknygė buvo mano bočiaus Tado Kni... Tadas Knipavičius Skuodas – Truikinai. Paskutiniame knygos puslapyje yra neįskaitomas įrašas pieštuku.
Tai viduramžių vokiečių teologo, vienuolio Tomo Kempiečio (Thomas a Kempis) populiarios knygos Kristaus sekimas vertimas į lietuvių kalbą, atliktas M. Valančiaus.
Taip pat spausdinama vertėjo Prakalba (p. 3–4) ir straipsnis Žiwatas Tamosziaus isz Kempisa (p. 5–9). Ankstesnis Kristijono Enrikio Mertikaičio vertimas buvo išleistas 1830 m. Tilžėje.


Motiejus Valančius. Živatas Jezaus Kristaus... Vilnius. 1853 m.
Antraštiniai duomenys: Živatas Jėzaus Kristaus. Viešpaties musu. Arba Istorije Naujoje istatima, išspausta. Vilniuj, Spaustuviej A. Dvorčiaus. 1853.
Knygos autorius nurodytas pratarmės pabaigoje, p. 4: Motiejus  Wolonczewskis Wiskupas.
Inv. Nr. 42686 / K2 4108
Knygos įrišimas neoriginalus – ji vėlesnių savininkų įrišta į kietus viršelius, trauktus juodu kolenkoru.
Knygos būklė vidutinė: popierius gelstelėjęs, vietomis dėmėtas, titulinis p. stipriai pateptas, dešinysis kraštas nutrupėjęs, nėra p. 35–36, o p. 37–38 tik viršutinė dalis.
Knyga puošta iliustracijomis.
Tai viena iš populiariausių vyskupo M. Valančiaus religinių knygų XIX a.


Valerijus Velioglovskis. Šventas Izidorius artojas. Vertė Vincentas Juzumas. Vilnius. 1854 m.
Antraštiniai duomenys: Šventas Izidorius artojas. Kningelediel žinios ir naudos artoju žemajtiškaj išraše Vincentas Juzumoviče. Kunigas Kalnuju. Vilniuje. Kaštu ir Spaustuvi Jozapas Zavadzkia. 1854.
P. 5–6 yra vertėjo pratarmė Brolau artojau!
Inv. Nr. 12705 / K2 102
Knygos įrišimas neoriginalus – ji vėlesnių savininkų įrišta į kietus viršelius, trauktus mėlynu kolenkoru. Titulinis p. puoštas atsklanda.
Knygos būklė vidutinė: nėra originalių viršelių, popierius papilkėjęs, vietomis dėmėtas.
Tai religinių knygų rašytojo, švietėjo, istoriko, kunigo V. Juzumo (1819–1901) išverstas ir išleistas lenkų teologo W. Wieloglowskio hagiografinis pasakojimas Šventas Izidorius artojas.


Vincentas Juzumas. Aplankymas parakvijos per jos kleboną. Vilnius. 1860 m.
Antraštiniai duomenys: Aplankimas parakvijos par jos klebona arba Išguldimas daliku tikiejima S. Rima – Katalikiška. Žiamajtiškaj parašitas par kuniga Vincenta Juzumoviče. Vilniuj. Spaustuviej ir kaštu Juozapa Zavadzkia. 1860.
P. 5–6 yra autoriaus pratarmė Brolej Žiamajtej!
Inv. Nr. 13746 / K2 63
Knyga įrišta į kietus viršelius, klijuotus rudai margintu popieriumi, nugarėlė ir viršelio kampai – rudos odos.
Knygos būklė vidutinė: viršelis aptrintas, aplankstytas, lapai pageltę, vietomis dėmėti ar papilkėję.
Knygos gale, priešlapyje yra beveik išblukęs ir neįskaitomas įrašas pieštuku lenkų kalba.
Tai religinių knygų rašytojo, švietėjo, istoriko, kunigo V. Juzumo (1819–1901) kompiliuota katechezės bei religinės didaktikos knyga.


Karolis Antonevičius. Šventadienis darbas, arba skaitymai šventose dienose. Vertė Pranciškus Viksva. Vilnius. 1862 m.
Antraštiniai duomenys: Šventdienis darbas, arba Skajtimaj šventosi dienosi del brolu lietuviu, išguldydita iš linkiška letuviškaj par. K. P. W. Vilniuji. Kaštu ir Spaustuvieji Juzapa Zavadskie. 1862.
Autorius knygoje nenurodytas, vertėjas kunigas Pranciškus Viksva nustatytas pagal 1907 m. leidimą. P. 5–6 yra atspausta vertėjo dedikacija skaitytojams: Del Broliu Letuwiu Apierawoja Kalbvertis. P. 7–12 – vertėjo Pratarme.
Inv. Nr. 26099 / K2 1403
Knyga įrišta į puskiečius viršelius, klijuotus juodai ir žalsvai margintu popieriumi, nugarėlė – juodos odos.
Būklė vidutinė: viršelis aptrintas ir šiek tiek apiplyšęs, nugarėlė apgadinta kirvarpų, popierius gelstelėjęs, vietomis papilkėjęs, dėmėtas.
Knygos pabaigoje, priešlapyje yra sunkiai įskaitomas knygos priklausomybės įrašas lenkų kalba rudu rašalu, datuotas 1875 m. sausio 1 d. Jame rašoma, kad knyga priklauso Agnieškai, Pavelo (vardas sunkiai įskaitomas) našlei. Jeigu kas rastų knygą, prašoma gražinti jai ir gaus atlygį.
Knygos vertėjas Pranciškus Viksva (1832–1908) – kunigas, lietuvių kalbos mylėtojas. Mokėsi Varnių kunigų seminarijoje, kur susidraugavo su bendramoksliais Antanu Baranausku ir Klemensu Kairiu. Tai liudija išlikę bičiulių laiškai, kuriuos P. Viksva rašė lietuviškai. Spaudos draudimo metais P. Viksva platino lietuvišką spaudą, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje.


Juozapas Želvavičius. Giesmės, arba poezija. Vilnius. 1858 m.
Antraštiniai duomenys: Gesmes arba Poezija, kuniga Jozapo Želvovič. Pirma dalis: Apie Seną Zokaną. Vilnuoje. Spaustuvije Jozapo Zavadzkie. 1858.
P. 5–10 yra eiliuota autoriaus pratarmė Lietuv – Žemajtems.
Inv. Nr. 13693 / K2 52
Knyga originaliais plono balto popieriaus viršeliais, kuriame atspausta antraštė ornamentiniuose rėmeliuose. Titulinis p. puoštas atsklanda, o paskutinis viršelio p. – užsklanda.
Knygos būklė vidutinė: viršelis apiplyšęs, lapai gelstelėję,vietomisbuvę sulieti, ne visi lapai supjaustyti.
Tai XIX a. vid. lietuvių poeto ir vertėjo, kunigo Juozapo Želvavičiaus (1822–1866) šešių giesmių, parašytų Senojo Testamento motyvais, knyga. Giesmės parašytos žemaičių tarme, epiškos. J. Želvavičius (Želvys) buvo baigęs Varnių kunigų seminariją ir Peterburgo dvasinę akademiją, ėjo Saratovo kunigų seminarijos rektoriaus pareigas.


Juozapas Silvestras Dovydaitis. Šiaulėniškis senelis... D. 1. Vilnius. 1863 m.
Antraštiniai duomenys: Šiauleniškis senelis. Pirma dalis. Vilniuja. Spaustuveja J. Zavadzkia. 1863.
Autorius J. S. Dovydaitis knygoje nenurodytas.
Inv. Nr. 2259 / K2 2863
Knyga neturi originalių viršelių, vėlesnių savininkų įsiūta į rudo kartono viršelius. Tituliniame p. atspausta atsklanda. Knygoje yra Seinų seminarijos bibliotekos anspaudų (apvalių, melsvos spalvos, lenkų kalba).
Knygos būklė vidutinė: lapai vietomis gelstelėję, apiplyšę ar paklijuoti gelsvu popieriumi; p. 57–63 nėra dalies lapo.
Tai Juozapo Silvestro Dovydaičio (1826–1883) – rašytojo didakto didaktinės apysakos Šiaulėniškis senelis pirmos dalies antrasis leidimas (pirmasis leidimas – 1861 m.). Šiaulėniškio senelio  pavadinimu 1860–1864 m. išėjo 3 apysakos dalys, o ketvirtoji dalis išėjo pavadinimu Gyvenimas Stepo Raudnosio tik 1895 m. J. S. Dovydaitis buvo baigęs Varnių kunigų seminariją ir Peterburgo dvasinę akademiją, nuo 1858 m. dirbo vyskupo M. Valančiaus sekretoriumi, o 1860–1863 m. – Varnių kunigų seminarijos rektoriumi. Buvo aktyvus 1858 m. vyskupo M. Valančiaus pradėtos blaivybės akcijos bendražygis.  Apysakoje Šiaulėniškis senelis vaizduojama XIX a. Lietuvos valstiečių buitis, smerkiamas girtavimas, propaguojama blaivybė.


Juozapas Silvestras Dovydaitis. Šiaulėniškis senelis... D. 2. Vilnius. 1861 m.
Antraštiniai duomenys: Šiauleniškis senelis. Antra dalis. Vilnuje. Spaustuveja A. Syrkino. 1861 m.
Autorius J. S. Dovydaitis knygoje nenurodytas. Dalis teksto – lenkų kalba.
Inv. Nr. 2260 / K2 2864
Knyga neturi originalių viršelių. Knygos būklė vidutinė: viršeliai nuplyšę, lapai pageltę, palankstyti, vietomis dėmėti; įrišimas vietomis pairęs. Knygoje yra Seinų seminarijos bibliotekos anspaudas (apvalus, melsvos spalvos, lenkų kalba), taip pat yra įrašyta keletas bibliotekos numerių.
Tai pirmasis Šiaulėniškio senelio antrosios dalies leidimas. Antrojoje Šiaulėniškio senelio dalyje į apysakos siužetą įterpti keturi M. Valančiaus ganytojiški laiškai, kuriuos, tikriausiai, parašė pats J. S. Dovydaitis.

 


Juozapas Silvestras Dovydaitis. Šiaulėniškis senelis... D. 3. Vilnius. 1864 m.
Antraštiniai duomenys: Šiauleniškis senelis. Dalis trečia. Vilniuje. Spaustuvieje Jozapa Zavadzkia. 1864.
Autorius J. S. Dovydaitis nurodytas tik p. 63 kriptomu: K. J. D. R. S. Ž. (Kunigas Juozapas Dovydaitis Rektorius Seminarijos Žemaičių).
Inv. Nr. 2580 / K2 2943
Knyga originaliais kietais žalsvo popieriaus viršeliais, kuriuose atspausta antraštė. Nugarėlė – juodo audinio. Knygos būklė gana gera – popierius tik šiek tiek pageltęs. Knygoje yra atspaustų skaičių.
Tai pirmasis Šiaulėniškio senelio trečiosios dalies leidimas. Šioje dalyje į apysakos siužetą taip pat įterpti trys vyskupo M. Valančiaus ganytojiški laiškai, kuriuos autorius pavadinęs taip: Wiskupa gromata pradžioj sumiszima; Kietwirtoi Wiskupa gromata apie blajwiste; Penktoi Wiskupa gromata apie židu wina.


Naujas testamentas viešpaties mūsų Jėzaus Kristaus. Vertė Samuelis Bitneris. Mintauja. 1844 m.
Antraštiniai duomenys: Naujas testamentas viešpaties musu Jezaus Kristaus, su didžiu dabojimu perguldijtas, o ant garbes Dievui traicej šventoj vienatijam, Lietuvos žmonėms ant išganingos naudos išspaustas. Drukavojo arba išspaudė spaustuvoj Mitaujo, metu 1844. (Vertimas Samuelio Bitnerio, J. F. Stefenhageno ir sūnaus spaustuvė Mintaujoje.)
Inv. Nr. 12802 / K2 77
Knyga gotišku šriftu. Knyga įrišta į kietus viršelius, klijuotus pilku margu popieriumi, nugarėlė ir viršelio kampai rudos odos.
Knygos būklė vidutinė: viršelis apiplyšęs, lapai pageltę, papilkėję, kampai nučiupinėti.
Priešlapyje yra įrašas juodu rašalu: Aleksandrui Puodžiunui. Biržuose, 10 d. Balandžio. 1908 m. Kunigas V. Mieszkauskas.
Tai XVII a. gyvenusio ir Vilniuje, Biržuose bei Kėdainiuose dirbusio evangelikų reformatų kunigo Samuelio Bitnerio versto Naujo testamento ketvirtasis leidimas. Pirmasis leidimas išėjo Karaliaučiuje 1680 m.


Vincentas Juzumas. Paskutinė valanda gyvenimo žmogaus ant šio svieto. Vilnius. 1856 m.

Antraštiniai duomenys: Paskutini valąnda givenima žmogaus ant šio svieta diel naudos kajp ligonu tejp ir sveiku žemajtiškaj parašė kunigas Vincentas Juzumoviče. Vilniuj. Spaustuvieje Juzupa Zavadzkia. 1856.
Inv. Nr. 13312 / K2 103
Knyga kartu su originaliais plono žalsvo popieriaus viršeliais įrišta į kietus viršelius, klijuotus rudu popieriumi. Nugarėlė ir viršelio kampai – rudos odos.
Knygos būklė vidutinė: viršelis aptrintas, nugarėlė aptrupėjusi, priešlapiai dėmėti, pageltę, knygos lapai gelstelėję, papilkėję, ypač knygos blokas. Paginacija klaidinga: p.127 pažymėtas 427.
Knygoje yra keletas priklausomybės įrašų – priešlapyje išblukęs ir neįskaitomas įrašas rudu rašalu; prieštituliniame lape yra buvusio savininko įrašas mėlynu ir rudu rašalu, toks pat įrašas yra ir 208 p.: Tykrausi walditaj tas knegeles Darata Skwerachaiczejjsz sodzos Megonu.
Tai religinių knygų rašytojo, švietėjo, istoriko, kunigo Vincento Juzumo (1819–1901) religinės didaktikos knyga.


Knyga – konvoliutas. Įrištos dvi knygos:
1) Motiejus Valančius. Žemaičių vyskupystė. T. 1. Vilnius. 1848 m. 
Antraštiniai duomenys: Žemajtiu viskupistę apraše k. Motiejus Volončevskis. Dalis I. Su tobličioms. Vilniuj. Spaustuvieje Juozapa Zavadzki. 1848.
Inv. Nr. 52199 / K2 4487
Knyga įrišta į puošnius kietus viršelius, trauktus ruda oda. Viršeliai ir nugarėlė puošti ornamentiniais įspaudais, dažytais aukso spalva. Knygos viršeliai turi geltono metalo užsegimą ir rudos odos dirželį. Knyga puošta atsklanda, yra vinječių, atspausdinta lentelių. Paginacija klaidinga: p. 242 pažymėtas 24.
Knygos būklė: knyga neturi originalių viršelių, lapai vietomis papilkėję, dėmėti, tekste yra nedaug pabraukymų pieštuku.
Priešlapyje yra priklausomybės įrašas lenkų kalba rudu rašalu (žr. pav.), kuriame rašoma, kad ši knygelė priklausė Kazimierui Paulauskui iš Linkimų parapijos. Įrašas datuotas 1863 m. gegužės 4 d.


2) Motiejus Valančius. Žemaičių vyskupystė. T. 2. Vilnius. 1848 m.
Antraštiniai duomenys: Žemajtiu viskupistę apraše k. Motiejus Volončevskis. Dalis II. Vilniuj. Spaustuvieje Juozapa Zavadzki. 1848.
Ivn. Nr. 52199 / K2 4487
Knyga, kaip ir aukščiau aprašytoji, yra įrišta į puošnius kietus viršelius, trauktus ruda oda. Viršeliai ir nugarėlė puošti ornamentiniais įspaudais, dažytais aukso spalva. Knygos viršeliai turi geltono metalo užsegimą ir rudos odos dirželį puošta įspaudais. Knyga puošta atsklanda, yra vinječių. Paginacija klaidinga: p. 56 pažymėtas 46, p. 82–83 pakartoti, p. 192 pažymėtas 102.
Knygos būklė: knyga neturi originalių viršelių, lapai vietomis papilkėję, priešlapyje prirašinėta pieštuku.
Tai pirmasis M. Valančiaus istorinio veikalo Žemaičių vyskupystė leidimas. Dviejose knygos dalyse pateikiama Žemaičių vyskupijos istorija nuo 1413 iki 1841 m. Darbas iki šiol nepraradęs vertės, kaip lietuvių kultūros, švietimo istorijos šaltinis, parašytas tiems laikams neįprasta moksliniui veikalui lietuvių kalba.


Jonas Lechavičius. Pravadninkas ing amžiną tieviški dangaus... Vilnius. 1849 m.

Antraštiniai duomenys: Pravadninkas ing amžyna tieviški dągaus arba geras spasabas ratavoima mirštančiu žmoniun, gauses yr ypatingas rodas paduodąs. Par Kuniga Jona Lachaviče aprašitas. Vylniuj, kaštu yr spaustuve A. Dvorčiaus. 1849.
Ivn. Nr. 28367 / K2 1982
Knyga įrišta į kietus viršelius, klijuotus juodu popieriumi, nugarėlė ir viršelio kampai – rudos odos.
Knygos būklė vidutinė: viršelis ir nugarėlė apiplyšę, lapai pageltę, papilkėję, vietomis dėmėti, įrišimas pairęs.
Tai XVIII a. viduryje – XIX a. pradžioje gyvenusio kunigo Jono Lechavičiaus vienintelė religinė knygelė, sulaukusi keletos leidimų. Pirmasis leidimas išėjo 1776 m. Vilniuje, Akademijos spaustuvėje.


Jonas Lechavičius. Pravadninkas ing amžiną tieviški dangaus... Vilnius. 1849 m.
Antraštiniai duomenys: Pravadninkas ing amžyna tieviški dągaus arba geras spasabas ratavoima mirštančiu žmoniun, gauses yr ypatingas rodas paduodąs. Par Kuniga Jona Lachaviče aprašitas. Vylniuj, kaštu yr spaustuve A. Dvorčiaus. 1849.
Ivn. Nr. 30251 / K2 2947
Tai dar vienas muziejuje saugomas Jono Lechavičiaus Pravadninko ing amžiną tieviški dangaus 1849 m. leidimo egzempliorius.
Knyga įrišta į kietus viršelius, klijuotus juoda ir mėlyna spalva margintu popieriumi, nugarėlė ir viršelio kampai – rudos odos. Nugarėlės odoje yra įspaudų.
Knygos būklė taip pat vidutinė: nors viršelis ir įrišimas geriau išsilaikę, tačiau nėra pačios knygelės pabaigos (trijų paskutinių lapų), o titulinis p. stipriau papilkėjęs.


Pijaus Devintojo prakalba. Pijaus Devintojo grometa apaštališka. Vertė Otonas Praniauskas. Vilnius. 1855 m.
Antraštiniai duomenys: Piusa Devintojo iš pariedima Viešpaties Dieva Popiežiaus arba musatieva šventoje prakalba, kurę pasakie paslaptiniej rodoj sava Rimi pirmo dieno gruode mienose 1854 metu.
Piusa Devintojo iš pariedima Viešpaties Dievo Popiežiaus arba tievo šventojo grometa apaštališka, kurioj nekaltą Pannos Dievo gimditojos prasidiegimą pripažinst už dalą tikieimo Rime MDCCCLIV (1854).
Vertėjas Otonas Praniauskas knygoje nenurodytas. Knyga išleista Vilniuje, J. Zavadzkio spaustuvėje.
Inv. Nr. 29265 / K2 2856
Knyga įrišta į kietus viršelius, klijuotus rusvai margintu popieriumi, nugarėlė ir viršelio kampai – rudos odos. Ant viršelio užklijuotas lapelis, kuriame juodu rašalu senovine rašyba užrašytas pavadinimas: Gromata Apasztaliszka Apej Nakalta prasidejima SS. Marijos Pannos.
Knygos būklė vidutinė: viršelis aptrintas, priešlapių yra tik dalis, popierius pageltęs, nedaug dėmėtas.
Pirmame puslapyje yra buvusio knygos savininko istoriko Augustino Janulaičio violetinės spalvos antspaudas.
Popiežiaus Pijaus IX prakalbą ir laišką vertė Otonas Praniauskas (1817–1879) – vertėjas, religinių raštų rengėjas, poetės Karolinos Praniauskaitės brolis. 1850–1857 m. jis buvo vyskupo M. Valančiaus sekretoriumi.


Fridrichas Tidigas. Taip turite melstis arba katalikiška maldų knyga. Gumbinė. 1856 m.
Antraštiniai duomenys: Tayp turite melstis arba katalikiška maldu kniga kuroje reykalingiausios maldos ir giesmes atsiranda, Lituvininkams Katilikams ant giero, išduota nuog vieno kunigo Viskupistes Varmios. Gumbinnen, 1856.
Spausdinta J. F. Lemkės spaustuvėje Gumbinėje. Autorius Fridrichas Tidigas knygoje nenurodytas.
Inv. Nr. 14325 / K2 91
Knyga gotišku šriftu. Knyga įrišta į puošnius kietus viršelius, trauktus ruda oda. Viršelis puoštas ornamentiniais įspaudais, vaizduojančiais rėmelius, Mariją, kryžių. Nugarėlėje įspausti ornamentai ir pavadinimas gotišku šriftu: Taip turite melstis. Įspaudai buvę dažyti aukso spalva, bet dabar jau stipriai apsitrynę.
Knygos būklė vidutinė: viršelis aptrintas, priešlapio ir titulinio puslapio apatinis kampas nuplėštas, popierius papilkėjęs, vietomis buvęs sulietas.
Tai Fridricho Tidigo (1793–1861) – Rytų Prūsijos katalikų kunigo religinė knyga lietuvių kalba. Jis taip pat parašė Mažą katekizmą krikščionišką katalikišką, kuris išėjo Tilžėje 1844 m. F. Tidigas rūpinosi lietuviškos mokyklos įkūrimu savo parapijoje (Drangauskinėje, netoli Tilžės).


Knyga – konvoliutas. Įrištos dvi knygos:
1) Biblija, tai esti visas šventas raštas... Parengė ir pratarmę parašė Liudvikas Rėza. Karaliaučius. 1816 m.
Antraštiniai duomenys: Biblia, tai esti: Vissas Šventas raštas Seno ir Naujo testamento Su kiekvieno Perskyrimo trumpu Pranešimmu, reikalingu Paženklinnimu tų pačų žodžių, kurrie kittuose Perskyrimuose randomi, nuo kelių mokytojų Lietuvoj lietuviškay perstatytas, dabar iš naujo perveizdėtas ir treča karta išspaustas. Karalaučuje, 1816. Kaštais išspaustas pas Endriki Degen.
Antraštėje naujo lietuviško biblijos vertimo leidimo iniciatorius, sudarytojas ir vyriausias redaktorius L. Rėza nenurodytas. Pratarmės vokiečių kalba autorius L. Rėza nurodytas pratarmės pabaigoje (p. III–IX).
Inv. Nr. 27003 / K2 2868
Knyga gotišku šriftu. Knyga įrišta į kietus viršelius, trauktus ruda oda. Odoje yra ornamentiniai įspaudai: pirmame viršelyje įspaustas kryžius, o antrame – taurė. Viršelyje yra geltono metalo sutvirtinimai ir du knygos bloko užsegimai bei odiniai dirželiai. Knyga puošta inicialais ir vinjete.
Knyga restauruota. Neturi originalaus antraštinio lapo ir pratarmės pirmo lapo (p. III–IV), o tik atkurtas jų kopijas.
Biblijos dalis Prarakai, su tomis knygomis, kurrios vadinnamos apokrypa (p. 961–1520) sujungta su visa knyga bendra paginacija, tačiau turi atskirą antraštinį lapą, kuriame nurodyti 1815 išleidimo metai: Prarakai, su tomis knygomis, kurrios vadinnamos apokrypa, Lietuviškaysu kiekvieno perskyrimo trumpu pranešimmu, ir reikalingu paženklinnimu tų pačų žodžų, kittuose perskyrimuose randamujų. Karalaučuje, pas Endriki Degen. Mette 1815.

2) Naujas testamentas... Parengė Liudvikas Rėza. Karaliaučius. 1816 m.
Antraštiniai duomenys: Naujas Testamentas musu Pono bey Išganytojo Jėzaus Kristaus, Lietuviškay, su kiekvieno perskyrimo trumpu pranešimmu, ir reikalingu paženklinnimu tų pačųžodžų, kittuose perskyrimuose randamujų. Karalaučuje, 1816. Kaštais išspaustas pas Endriki Degen.
Antraštėje naujo vertimo leidimo sudarytojas L. Rėza nenurodytas.
Inv. Nr. 27003 / K2 2868
Knyga gotišku šriftu. Knyga, kaip ir aukščiau aprašytoji, įrišta į kietus viršelius, trauktus ruda oda. Odoje yra ornamentiniai įspaudai: pirmame viršelyje įspaustas kryžius, o antrame – taurė. Viršelyje yra geltono metalo sutvirtinimai ir du knygos bloko užsegimai bei odiniai dirželiai. Knyga puošta inicialais ir vinjete.
Knyga restauruota. Neturi originalaus antraštinio lapo ir paskutinio knygos lapo (p. 383–384), o tik atkurtas jų kopijas. Dalies knygos lapų pabaigoje kampai buvę sulieti rašalu.
Šio Biblijos leidimo sudarytojas yra L. Rėza (1776–1840) – K. Donelaičio Metų leidėjas, kritikas, poetas, pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio sudarytojas ir leidėjas. Anksčiau Biblija lietuvių kalba Rytų Prūsijoje buvo išleista 1735 ir 1755 m., todėl šis Biblijos leidimas vadinamas trečiuoju. Nuo 1810 m. L. Rėza, talkinamas K. Cipelio, Jordano ir H. Ibšo, parengė naują biblijos vertimą ir jį išleido 1816 m. Knygos pratarmėje L. Rėza pateikia trumpą Biblijos vertimo į lietuvių kalbą ir ankstesnių leidimų istoriją.


Knyga – konvoliutas. Įrištos dvi knygos:
1) Biblija, tai esti visas šventas raštas... Parengė ir pratarmę parašė Liudvikas Rėza. Tilžė. 1824 m.
Antraštiniai duomenys: Biblia, tai esti: Vissas Šventas raštas Seno ir Naujo testamento, Lietuviškay perstattytas, iš naujo perveizdėtas ir ketvirtą kartą išspaustas. Tilžeje, 1824. Kaštais išspaustas per Endriki Post.
Antraštėje lietuviško biblijos vertimo leidimo sudarytojas ir vyriausias redaktorius L. Rėza nenurodytas. Pratarmės vokiečių kalba autorius L. Rėza nurodytas pratarmės pabaigoje (p. III–VIII). Pratarmė, lyginant su 1816 m. Biblijos vertimo leidimu, yra papildyta.
Inv. Nr. 6859 / K2 123 
Knyga gotišku šriftu. Knyga įrišta į kietus viršelius, trauktus ruda oda. Odoje yra įspaustos ornamentinės juostelės. Viršelyje yra geltono metalo sutvirtinimai ir knygos bloko užsegimo likusios dalys. Knyga puošta inicialais ir vinjete. Paginacija klaidinga: p. 764 pažymėtas 164, p. 792–192, p. 915–615.
Knygos būklė vidutinė: knygos nugarėlė apsitrynusi, nėra didžiosios dalies buvusio knygos užsegimo, blokas paklypęs, popierius pageltęs, papilkėjęs.


2) Naujas testamentas... Parengė Liudvikas Rėza. Tilžė. 1824 m.

Antraštiniai duomenys: Naujas Testamentas musu Pono bey Išganytojo Jėzaus Kristaus, Lietuviškay, su kiekvieno perskyrimo trumpu pranešimmu, ir reikalingu paženklinnimu tų pačų žodžų, kittuose perskyrimuose randamujų. Tilžeje, 1824. Kaštais išspaustas pas Endriki Post.
Antraštėje naujo vertimo leidimo sudarytojas L. Rėza nenurodytas.
Inv. Nr. 6859 / K2 123
Knyga gotišku šriftu. Knyga, kaip ir aukščiau aprašytoji, įrišta į kietus viršelius, trauktus ruda oda. Odoje yra įspaustos ornamentinės juostelės. Viršelyje yra geltono metalo sutvirtinimai ir knygos bloko užsegimo likusios dalys. Paginacija klaidinga: p. 313 pažymėtas 133.
Knygos būklė vidutinė: knygos nugarėlė apsitrynusi, nėra didžiosios dalies buvusio knygos užsegimo, blokas paklypęs, popierius pageltęs, papilkėjęs.
Šio Biblijos leidimo sudarytojas yra L. Rėza (1776–1840) – K. Donelaičio Metų leidėjas, kritikas, poetas, pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio sudarytojas ir leidėjas. Anksčiau Biblija lietuvių kalba Rytų Prūsijoje buvo išleista 1735, 1755 ir 1816 m., todėl šis Biblijos leidimas vadinamas ketvirtuoju. Nuo 1810 m. L. Rėza, talkinamas K. Cipelio, Jordano ir H. Ibšo, parengė naują biblijos vertimą ir jį išleido 1816 m. Tai antrasis šio vertimo leidimas. Knygos pratarmėje L. Rėza pateikia trumpą Biblijos vertimo į lietuvių kalbą ir ankstesnių leidimų istoriją.


Bonaventūra. Živatas pono ir dievo mūsų. Supraslis. 1787 m.
Antraštiniai duomenys: Zivatas pona yr dieva musu Jezusa Christusa tay yra Kielas yšganima kuriu Ponas Yšganitoies ir Atpyrktoies musu Jezus Christus, Pry ateyima sava ant svieta diel Atpyrkyma yr yčvalnynyma yš maces šietona Gynymes žmoniu, budamas Kaypo patissviečiyieš Joan: x4. Kielas, Teysibe Yr Givenymas Mumis y Dangu vede, moki, yr atgide, Pagal Historyiu Evangelistu Švętuiu, Par S. Bonaventura Zokana Brolu mažiesnuiu Švęta Franciškavs Daktara Seraficka, Biskupa, Albanskas, Kardynola Bažnicies Švętos Rima, Par nobožna Atmynyma yr uvoga Taiemniciu Dieva, gieray tykyntyms Pona Christusa diel pažitka Duchavna, yr kasdienay švętablivos zabovas Aprasitas Metusy Pona 1753 y Druka Paduotas. Su pazvalney Viresniuiu. Odabar viel su pazvaleny viresniuiu Ziamaytyška yštumocitas yr drukovatas. Suprasląv. Drukarnie J. K. M. yr KK. BB. Kaštu yr storonę Jusupa Ragauska, Metusy Pona 1787.
Inv. Nr. 16616 / K1 129
Knyga restauruota, įrišta į kietus viršelius, trauktus ruda oda, kurioje įspausti ornamentai. Knyga puošta iliustracija ir atsklanda. Paginacija klaidinga: p. 106 pažymėtas 110, p. 107–111, p. 110–106, p. 111–107, p. 254–424, p. 281–ą81. Tituliniame puslapyje ir kai kur knygoje yra išlikę atskiri žodžiai, įrašyti ranka juodu rašalu. Atskirai pridėtame priešlapyje yra poeto Jono Graičiūno įrašas raudonu rašalu: Viešpatie, kaip gerbė, mylėjo ir „lopė“ knygas 7–9 kartos neraštingų kaimiečių ir kaip toli nuo jų atsiliko daugumas subuitėjusių aukštamokslių!.. J. Graičiūnas 1973. V. 10 d. Vilnius…
Tai XIII a. italų teologo pranciškono Bonaventūros (Giovanni Fidanza), XV a. paskelbto šventuoju, veikalo vertimas iš lenkų kalbos, kuris 1753–1828 metais sulaukė 6 leidimų lietuvių kalba. Knygos vertėjas nežinomas. Antraštiniame lape nurodytas J. Ragauskas yra turbūt tik leidėjas. Pasak bibliografų, knyga ištisai perspausdinta iš 1759 m. leidimo, pakartotos net korektūros klaidos. Maironio muziejuje saugomi du 1808 m. leidimo egzemplioriai, taip pat dar vienas šio, 1787 m., leidimo egzempliorius, tačiau minėta knyga neturi antraštinio lapo.


Bonaventūra. Živatas pono ir dievo mūsų. Supraslis. 1787 m.
Antraštiniai duomenys: [Zivatas pona yr dieva musu Jezusa Christusa tay yra Kielas yšganima kuriu Ponas Yšganitoies ir Atpyrktoies musu Jezus Christus, Pry ateyima sava ant svieta diel Atpyrkyma yr yčvalnynyma yš maces šietona Gynymes žmoniu, budamas Kaypo patissviečiyieš Joan: x4. Kielas, Teysibe Yr Givenymas Mumis y Dangu vede, moki, yr atgide, Pagal Historyiu Evangelistu Švętuiu, Par S. Bonaventura Zokana Brolu mažiesnuiu Švęta Franciškavs Daktara Seraficka, Biskupa, Albanskas, Kardynola Bažnicies Švętos Rima, Par nobožna Atmynyma yr uvoga Taiemniciu Dieva, gieray tykyntyms Pona Christusa diel pažitka Duchavna, yr kasdienay švętablivos zabovas Aprasitas Metusy Pona 1753 y Druka Paduotas. Su pazvalney Viresniuiu. Odabar viel su pazvaleny viresniuiu Ziamaytyška yštumocitas yr drukovatas. Suprasląv. Drukarnie J. K. M. yr KK. BB. Kaštu yr storonę Jusupa Ragauska, Metusy Pona 1787.]
Inv. Nr. 13919/ K2 116
Knyga neturi antraštinio lapo, todėl jo duomenys pateikti pagal kitą 1787 m. leidimo nedefektuotą egzempliorių. Taip pat nėra knygos pradžios visų 8 nenumeruotų puslapių, p.281 – 282 ir paskutinio lapo (p. 335–336). Knyga restauruota, įrišta į neoriginalius kietus viršelius, trauktus šviesiai ruda oda, kurioje įspausti ornamentai. Knyga puošta atsklanda. Paginacija klaidinga: p. 106 pažymėtas 110, p. 107–111, p. 110–106, p. 111–107, p. 254 –424.
Tai XIII a. italų teologo pranciškono Bonaventūros (Giovanni Fidanza), XV a. paskelbto šventuoju, veikalo vertimas iš lenkų kalbos, kuris 1753–1828 metais sulaukė 6 leidimų lietuvių kalba. Knygos vertėjas nežinomas. Antraštiniame lape nurodytas J. Ragauskas yra turbūt tik leidėjas. Pasak bibliografų, knyga ištisai perspausdinta iš 1759 m. leidimo, pakartotos net korektūros klaidos. Maironio muziejuje saugomi du 1808 m. leidimo egzemplioriai, taip pat dar vienas šio, 1787 m. leidimo egzempliorius.


Vincentas Valmikas. Kantyčkos žemaitiškos... Vilnius. 1840 m.
Antraštiniai duomenys: [Kantyčkos Žemaytyškos arba Giedojmay Dieva Garbingi. Metuose 1840. Drukarnioi Diecezijos pri Bažničies Kunigu Missionoriu ant Kalno Ižganitojaus.]
Inv. Nr. 31526 / K2 3106
Knyga neturi antraštinio lapo, todėl antraštiniai duomenys pateikti, remiantis bibliografiniu aprašu. Knygos sudarytojas nurodytas p. 258: Kunigas Wincentas isz Walmusu Walmikas Podkan, Katedr. Wilniaus.
Knyga įrišta į kietus viršelius, trauktus ruda oda. Knygos būklė vidutinė: viršelio oda vietomis patrupėjusi, blokas paklypęs, lapai papilkėję, nėra titulinio lapo ir knygos pabaigos (pabaigoje esantis turinys pasibaigia ties raide N). Paginacija klaidinga: p. 286 pažymėtas 186, p. 575–574.
Knygos pradžioje, priešlapyje yra priklausomybės įrašas rudu rašalu: Locnasty tu Kantyczku Aleksandros Adomawiczajtes isz Miestelie Lukies. Įrašas byloja, kad knyga priklausė Aleksandrai Adomavičaitei.
Tai kunigo, Vilniaus katedros vikaro Vincento Valmiko (apie 1778–1836) sudaryto giesmyno, dar vadinamo Kantičkomis, 1840 m. leidimas. Pirmasis išėjo 1820 m. V. Valmiko Kantyčkos žemaitiškos sulaukė keliolikos leidimų, o vėliau jų leidimą, redagavimą ir sudarymą perėmė Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius.


Jeronimas Kiprijonas Račkauskis. Vadovas į dangų ir meditacijos. Vilnius. 1862 m.
Antraštiniai duomenys: Vadovas i dangu ir meditacijes diel penkiu dienu rekolekciju. Paraše kunigas Jeronimas Račkauskis Inspektorius Varniu Seminarijes. Vilniuje. Kaštu ir Spaustuviej Juzupa Zavadzkia. 1861.
Inv. Nr. 13311 / K2 60
Nors antraštiniame puslapyje nurodyti išleidimo metai 1861, tačiau kitoje pusėje išspausdintas Vilniaus cenzūros komiteto leidimas, pasirašytas 1862 m. liepos 28 d. Remiantis šiuo faktu, bibliografai šios knygos išleidimo metus nurodo 1862.
Knyga įrišta į kietus viršelius, trauktus ruda oda, kurioje yra kryžiaus ir ornamentų įspaudai. Titulinį p. puošia atsklanda. Knygos būklė vidutinė: įrišimas paįręs, lapai pilkstelėję, vietomis nučiupinėti, priešlapiai nuplyšę, viršelis aptrintas.
Tai lietuviškų religinių raštų rengėjo ir rašytojo, Varnių kunigų seminarijos profesoriaus, rektoriaus Jeronimo Kiprijono Račkauskio (1825–1889) knygos Vadovas į dangų ir meditacijos antrasis leidimas. Pirmasis išėjo 1857 m. Knygos parašymo tikslą autorius nurodo leidinio Prakalboje (p. 5–12).


Įstatymai apie valsčionius... (Baudžiavos panaikinimo įstatymai). Vilnius. 1862 m.

Antraštiniai duomenys: Visoaukščiausej patvirtinti galingiausio Jomilestosciecoriaus 19 dieno M. Vaseri 1861 metosi Istatimaj apej valščionus, išejusius iš verginga priguleima. (Vilnius. Spaustuvėje A. K. Kirkoro. 1862.)
Inv. Nr. 30260 / K2 4125
Iš rusų kalbos vertė A. Petkevičius ir V. J. Aramavičius. Lygiagrečiai spausdinamas ir tekstas rusų kalba.

Knyga neturi originalių viršelių, įrišta į kietus viršelius, klijuotus raudonu kolenkoru. Knygos būklė vidutinė: priešlapis, titulinis lapas, turinys, caro Aleksandro II priesakas iki 10 p. yra atkurti (eros kopija), nuo 11 p. iki knygos pabaigos (288 p.) – originalus tekstas. Lapai gelstelėję, vietomis papilkėję ar dėmėti, paskutinio lapo apačia nuplėšta.
Tai baudžiavos panaikinimo įstatymai, pasirašyti caro Aleksandro II 1861 m. kovo 3 d. (senuoju stiliumi – vasario 19 d.). Leidinyje išspausdinta 17 dokumentų – visi bendrieji ir specialiai tik Lietuvą ir Vakarų Baltarusiją liečiantys įstatymai. Įstatymais numatyta asmens laisvė valstiečiams, jų teisė įsigyti turtą ar juo disponuoti, kreiptis į teismą, laisvai kurti šeimą, taip pat nustatyta valstiečių savivaldos tvarka. Atskirų baudžiavos panaikinimo įstatymų buvo išleisti dar 3 leidiniai.


Šimtmetinis ūkiškasis kalendorius Briuso. Vilnius. 1859 m.
Antraštiniai duomenys: Šimtmetinis ukiškasis kalendorius Briusa. Su praktikomis apie pagadas, siejimus, vajsius, užtemimus Saules ir menesio ir apie čiesties kožna žmogaus iš 12 znoku dangaus, kurs po kokiu planetu ira gimes. Išguldytas par K. R. ir F. J. Vilniuje. Kaštu ir spaustuvej Juozapa Zavadzki. 1859.
Tai kontrafakcinis leidinys, išėjęs spaudos draudimo metais. Tikrieji išleidimo duomenys: Tilžė, O. Mauderodės spaustuvė, 1891 m. Vienas iš vertėjų – Kazimieras Ramanauskas (įrašytas kriptonimu K. R.).
Inv. Nr. 26154 / K2 1529
Knyga puošta atsklanda ir užsklanda. Knyga neturi originalių viršelių, buvusi įsiūta į sulenktą storesnio popieriaus pašto perlaidos pranešimą rusų kalba. Knygos būklė nėra gera: titulinis lapas apiplyšęs, vos laikosi, jo popierius papilkėjęs, knygos įrišimas silpnas, lapai pageltę, lapų kraštai vietomis apiplyšę, paskutiniai du lapai tik pridėti, stipriai apiplyšę, papilkėję. Antraštinio lapo kitoje pusėje yra sunkiai įskaitomi įrašai pieštuku.
Tai kalendorius, kuriame pateikiama informacija apie metus ir jų dalis, kalendorines šventes, orus, apie būdą žmogaus pagal dangaus ženklus ir kt. Spaudos draudimo metais išėjo 8 šio kalendoriaus leidimai, kurie būdavo perredaguojami, keičiami skyrelių pavadinimai ar pildomas turinys.


Jonas Arntas. Rojaus darželis. Tilžė. 1863 m.
Antraštiniai duomenys: Jono Arnto buvusio vyrauso vyskupo Lyneburgke Rojaus Darželis pilnas Krikščonišku Viežlibystčiu kaip tokios per Dvases pilnas Maldas i Dušas yra sodinnamos. Ir dar yra pridėta: 1. Maldos ant kožnos Dienos per Nedėle vartoti galimos. 2. Bernardo Linksmybės Giesme apie Vardą Pono Jėzaus 3. Podraug su Prirodijimais ant Vartojimo tuju Maldų Knygėlų. Tilzeje 1863. Drukavotos ir gaunamos prie Endr. Posto.
Inv. Nr. 17183 / K2 105
Knyga gotišku šriftu. Vertėjas knygoje nenurodytas, bet spėjama, kad vertė K. H. Mertikaitis. Knyga įrišta į kietus viršelius, trauktus ruda oda. Viršelyje yra metalines sutvirtinimo detalės. Knygos būklė vidutinė: pirmas viršelis ir priešlapis atplyšęs ir tik pridėtas, knygos lapai pageltę, papilkėję, kraštai nučiupinėti. Priešlapyje, knygos pradžioje yra sunkiai įskaitomas knygos nuosavybės įrašas rudu rašalu. Jame rašoma, kad knyga priklauso Marei Genzikei (?). Įrašas datuotas 1863 m. gegužės 10 d. Knygos pabaigoje atspaustas priedas, turintis atskirą paginaciją: Pridejimas prie Maldu knygu. Šitos maldos yra nuo švento Augustino.
Tai vokiečių teologo Johano Arnto (1555–1621) maldų knyga, išversta į lietuvių kalbą. Pirmasis leidimas lietuvių kalba pasirodė 1807 m. ir XIX a. Mažojoje Lietuvoje sulaukė keliolikos pakartojimų.


Visa galerija
Atgal