Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
18
rugsėjo
2019

SENŲJŲ KNYGŲ KATALOGAS. I DALIS

Knyga – konvoliutas. Įrištos dvi knygos:
1) Adomas Fridrikas Šimelpenigis. Iš naujo perveizdėtos ir pagerintos giesmių knygos. Karaliaučius. 1776 m.

Antraštiniai duomenys: Iš naujo perveizdetos ir pagerintos giesmjų knygos, kurrose brangiausos senos ir naujos giesmes surašytos, Dievui ant garbės ir Prusų karalystėje esantiems Lietuvninkams ant dušų išganimo podraug su Maldų knygomis, kurrose ne tiktay senos, bet ir naujos maldos randamos yra. Karalaučuje, išspaustos karališkoje knyg druttavonėje Hrtungo. (1776 m.)
Ivn. Nr. 30226 / K2 3564

Knyga gotišku šriftu, įrišta į kietus tamsiai rudos spalvos viršelius. Nėra titulinio puslapio, knygos pradžios – tekstas prasideda nuo 17 p. Dalis lapų įrišant sumaišyti. Knyga restauruota.


2) Danielius Kleinas. Naujos labai privalingos ir dūšioms naudingos maldų knygeles. Karaliaučius. 1776 m.
Antraštiniai duomenys: Naujos labbay privalingos ir dušoms naudingos maldų knygėlos, ponui Dievui ant garbes, žmonems ant nobažnystes, ir dušoms ant amžino išganimo sutaisytos, ir vierniems krikščionims, ypačey nobažniems ukininkams šoj musu Prusu Lietuvoj surašytos nuog M. Daniel Klein, Lietuv. Klebono Tilžej ir potam perveizdetos per J, B. Arch. Inst. Karalaučuje, 1776 išspaustos kaštais karalaus pas Gottl. Leber. Hrtungą.
Ivn. Nr. 30226 / K2 3564
Knyga gotišku šriftu, kaip ir aukščiau aprašytoji yra įrišta į kietus tamsiai rudos spalvos viršelius. Knyga restauruota.
Ši D. Kleino 1666 m. parengta ir pirmą kartą išleista maldų knygelė iki XX a. pradžios buvo daug kartų perspausdinta. Muziejuje dar yra saugomas vėlesnis jos leidimas, išėjęs Karaliaučiuje 1891 m. kartu su Fridricho Kuršaičio Pagerintomis giesmių knygomis.


Juozapas Arnulfas Giedraitis. Naujas įstatymas Jėzaus Kristaus. Vilnius. 1816 m.
Antraštiniai duomenys: Naujas istatimas Jezaus Christaus viešpaties musu lietuvišku liežuviu išgulditas per Jozapa Arnulpa kunigaykšti Giedrayti Viskupa Žiemayčiu, ženklinika S. Stanislovo, išspaustas pas kunigus Missionorius Vilniuje 1816.
Inv. Nr. 52224 / K2 4489
Knyga įrišta į kietus viršelius, trauktus tamsiai ruda oda. Viršelyje yra apvalus įspaudas lenkų kalba: Towarzystwa Rossyyskiego Bibliynego (Rusijos biblijos draugija), nes knyga buvo leista J. A. Giedraičio ir šios draugijos lėšomis. Priešlapyje knygos pradžioje yra labai sunkiai įskaitomas įrašas rudu rašalu lenkų kalba (matyt, buvusio savininko priklausomybės įrašas). Tituliniame puslapyje yra antspaudas apie kainą lenkų kalba: Cena z oprawą rub. ass. 2. Viršelis aptrintas, vietomis patrupėjęs, knygos  pradžios priešlapis šiek tiek atsiklijavęs nuo viršelio, lapai gelstelėję, nedaug dėmėti, lapų krašrai kai kur nučiupinėti, papilkėję. Paginacija klaidinga: p. 69 pažymėtas 66, p. 214–233 pakartoti, p. 389 pažymėtas 398.
Šį egzempliorių yra dovanojęs kunigas poetas Ričardas Mikutavičius. J. A. Giedraičio Naujas įstatymas – tai pirmas Naujo Testamento vertimas ir leidimas lietuvių kalba.


Juozapas Arnulfas Giedraitis. Naujas įstatymas Jėzaus Kristaus. Vilnius. 1816 m.
Antraštiniai duomenys:  Naujas istatimas Jezaus Christaus viešpaties musu lietuvišku liežuviu išgulditas per Jozapa Arnulpa kunigaykšti Giedrayti Viskupa Žiemayčiu, ženklinika S. Stanislovo, išspaustas pas kunigus Missionorius Vilniuje 1816.
Inv. Nr. 10341 / K2 100
Knyga įrišta į kietus viršelius, klijuotus rudu popieriumi; nugarėlė ir viršelio kampai – rudos odos. Nugarėlėje įspausti ornamentai ir pavadinimas: Naujas istatimas. Knygos prieštituliniame lape yra keletas įrašų. Pirmame šio lapo puslapyje yra įrašas mėlynu rašalu: Parašas Krakių klebono kun. Juškevičiaus, įteikusio šią knygą mano tėvui M. Katkui ir įrašas juodu rašalu lenkų kalba: Kazimierz Katkievicz w Ožytanach. Taip pat yra rudu rašalu, išblukęs, subraukytas, beveik neįskaitomas įrašas lenkų kalba, datuotas 1871 m. Kitoje prieštitulinio lapo pusėje yra didžiulis įrašas mėlynu rašalu apie šią knygą, parašytas Mikalojaus Katkaus 1935 m. birželio 18 d. (Mikalojus Katkus – etnografinės apybraižos Balanos gadynė autorius, švietėjas, draudžiamosios spaudos platintojas).
Knygos būklė patenkinama: viršelis atplyšęs nuo bloko, aptrintas, blokas patamsėjęs, knygos popierius gelstelėjęs, lapų kraštai vietomis nučiupinėti. Paginacija klaidinga: p. 69 pažymėtas 66, p. 214–233 pakartoti, p. 389 pažymėtas 398. 
Knygos lapai melsvo popieriaus.


Simonas Daukantas. Būdas senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių. Peterburgas. 1845 m.
Antraštiniai duomenys: Budą senovęs lietuvių kalnienų ir žamajtių išrašę pagal senovęs raštų Jokyb’s Laukys. Petropilie. Spaudinie pas C. Hintze. 1845. (Autorius – S. Daukantas. Peterburgas. K. Hincės spaustuvė.)
Ivn. Nr. 29151 / K2 2115
Knyga įrišta į kietus viršelius, trauktus juodu impregnuotu audiniu. Knyga neturi originalių viršelių, titulinio puslapio, p.1–2; knyga prasideda nuo p. 3. Knyga restauruota. Paginacija klaidinga: praleistas p.131, paskutinio puslapio skaitmuo turėtų būti 253.
Tai pirmasis S. Daukanto Būdo leidimas.

 


Simonas Daukantas. Ugnies knygelė. Peterburgas. 1849 m.
Antraštiniai duomenys: Ugnęs – kningėlę arba Trumpą, pamokslą kas žmoniems vertaj daryti puolas pirm ugnęs, ugnej pasidarios ir po ugnęs, jeb kožnos so ugnimi pasisaugoti prisimokytu, priegtam dar kellis nusidavimus ir ugnęs davadą ąnt kiemu. Išrašę Jonas Vangys ir apskelbę m. 1802. O dabar ąntrą atvejį apskelbę Antonas Vajnejkis. Petropilie. Išspaustas pas E. Pratza. 1849. (Autorius – S. Daukantas. Peterburgas. E. Praco spaustuvė.)
Inv. Nr. 25982 / K2 1911
Knyga įrišta į neoriginalius kietus viešelius, trauktus rudu kolenkoru. Knyga restauruota, popierius vietomis papilkėjęs, nėra knygos pabaigos (yra tik iki p. 60; turėtų būti 78 p.)
Tai pirmasis knygos leidimas.


Simonas Daukantas. Dainės žemaičių. Peterburgas. 1846 m.
Antraštiniai duomenys: Dajnes žiamajtių pagal žodių dajninikų išrašytas. Pirmasis pėdelis. Petropilie 1846. Spaudinie pas C. Kray. (Peterburgas. K. Krajaus spaustuvė. Sudarytojas S. Daukantas nurodytas V p.)
Inv. Nr. 29268 / K2 2855
Knyga įrišta į neoriginalius kietus viršelius, klijuotus pilkai margintu popieriumi, nugarėlė ir viršelio kampai – juodo kolenkoro. Knyga neturi originalių viršelių, titulinio puslapio, knygos pradžios ir dalies pratarmės teksto, nes ji prasideda tik nuo IX p. (turėtų prasidėti VII p.). Taip pat nėra 1–2 p. ir knygos pabaigos (tekstas iki 132 p., o turėtų būti 169 p.). Popierius papilkėjęs, vietomis dėmėtas. Knyga restauruota. Tai pirmasis knygos leidimas.


Laurynas Ivinskis. Kalendorius arba metskaitlius ūkiškasis... 1856 metų. Vilnius. 1856 m.
Antraštiniai duomenys: Kalendorius arba Metskajtlus ukiškasis nuog užgimimo viešpaties 1856 metu pribuviniu, turenčiun 366 dienas, kuriame ira: Atsitikimaj ant žiames garsesniejej. Šventes Rima – Kataliku Senoves ir Naujoses gadines. Atmajnas Mienesia ir Ora. Atpuskaj ir Jomarkaj. Pridiejimas su visokiomis žiniomis. Rodiklas saules tekiejima ir užsilejdima. Parašitas par L. Ivinski. Metaj 9 – ti aštuonti nuog pirmojo kalendoriaus lietuviškaj išduota 1846 m. Vilniuje. Kaštu ir spaustuve Juozapa Zavadskia. 1856.
Inv. Nr. 26101 / K2 1529
Spaudinys originaliais plono popieriaus viršeliais, kuriame atspausti antraštiniai duomenys. Popierius nedaug papilkėjęs, gelstelėjęs.Knyga restauruota. Paginacija klaidinga: p. 56 pažymėtas 54.
L. Ivinskis kalendorius pradėjo leisti 1846 metais, jie ėjo pamečiui ir iki spaudos draudimo sulaukė 22 skirtingų metų leidimų. Be kalendorinės dalies, juose taip pat buvo spausdinamos žemės ūkio, veterinarijos, liaudies medicinos, astronomijos, istorijos, gamtos mokslų žinios, patarimai valstiečiams. Nuo 1851 m. L. Ivinskis kalendoriuose įvedė literatūrinę dalį, juose skelbė didaktinę prozą, tautosaką. 1859 m. ir 1860 m. kalendoriuose pirmą kartą išspausdino A. Baranausko „Anykščių šilelį“, „Dievo rykštę ir malonę“, kituose numeriuose publikavo S. Valiūno, A. Strazdo, D. Poškos, J. Pabrėžos eilėrasčių, K. Praniauskaitės ir savo paties eiliuotų pasaulietinės literatūros vertimų, originalios kūrybos. Šiame 1856 m. L. Ivinskio kalendoriuje spausdinamas jo didaktinės prozos vaizdelis „Didžiulis“.


Christofas Šmidas. Genovaitė. Iš lenkų k. išvertė Laurynas Ivinskis. Vilnius. 1863 m.
Antraštiniai duomenys: Genavejte. Pasaka viena tarp gražiausiu ir verksmingiausiu. Apej jos vargus, rupesnius ir stebuklingus Dieva pariedimus, kajp giariems užmok giaru, o piktiems atiduoda piktu. Iš lenkiška liežuvia išguldita par L. Ivinski. Vilniuje. Kaštu Ir Spaustuvie Juozapa Zavadzkia. 1863.
Inv. Nr. 25983 / K2 1912
Knyga įrišta į kietus neoriginalius viršelius, trauktus drobe; nugarėlė ir viršelio kampai – rudos odos.Knyga geros būklės, restauruota.
Pirmųjų lietuviškų kalendorių leidėjas L. Ivinskis yra ir vienas geriausių XIX a. vid. lietuvių vertėjų. Šalia gausybės kitų prozos ir poezijos vertimų, jis 1858 m. iš lenkų k. išverčia ir 1860 m. išleidžia populiariąją Ch. Šmido apysaką Genovaitė. Apysakos vertimas buvo leidžiamas iki pat 1940 m. ir sulaukė keliolikos leidimų.


Motiejus Brundza. Elementorius lietuviškas dėl mažų vaikų. Suvalkai. 1859 m.
Antraštiniai duomenys: Lamentorjus lietuviškas diel mažu vajku išduotas per K. M. B. Suvalkuose išdrukavotas miatuose 1859. (Autorius – kun. Motiejus Brundza).
Dalis teksto – lotynų kalba.
Inv. Nr. 44371 / K2 4543
Knyga neįrišta, prasideda antraštiniu puslapiu. Popierius šiek tiek papilkėjęs, gelstelėjęs, paskutinių dviejų lapų apačios trumpesnės. Knyga restauruota.      
Ši knyga yra labiausiai paplitęs elementorius XIX a. antrojoje pusėje.

 


Knyga – konvoliutas. Įrištos dvi knygos:
1) Motiejus Valančius. Žemaičių vyskupystė. T. 1. Vilnius. 1848 m.

Antraštiniai duomenys: Žemajtiu viskupistę apraše k. Motiejus Volončevskis. Dalis I. Su tobličioms. Vilniuj. Spaustuvieje Juozapa Zavadzki. 1848.
Inv. Nr. 3060 / K2 1363
Knyga restauruota. Įrišta į kietus viršelius, trauktus ruda oda, puošta įspaudais. Knyga neturi originalių viršelių, lapai vietomis papilkėję. Knyga puošta atsklanda, yra vinječių, atspausdinta lentelių. Paginacija klaidinga: p. 242 pažymėtas 24.



2) Motiejus Valančius. Žemaičių vyskupystė. T. 2. Vilnius. 1848 m.
Antraštiniai duomenys: Žemajtiu viskupistę apraše k. Motiejus Volončevskis. Dalis II. Vilniuj. Spaustuvieje Juozapa Zavadzki. 1848.
Ivn. Nr. 3060 / K2 1364
Knyga, kaip ir aukščiau aprašytoji, yra restauruota. Įrišta į kietus viršelius, trauktus ruda oda. Knyga neturi originalių viršelių, lapai vietomis papilkėję. Knyga puošta atsklanda, yra vinječių. Paginacija klaidinga: p. 56 pažymėtas 46, p. 82–83 pakartoti, p. 192 pažymėtas 102.
Tai pirmasis M. Valančiaus Žemaičių vyskupystės leidimas. Dviejuose knygos dalyse pateikiama Žemaičių vyskupijos istorija nuo 1413 m. iki 1841 m.


M. Valančius. Kantyčkos arba knyga giesmių. Vilnius. 1860 m.
Antraštiniai duomenys: Kantyčkas arba Kninga giesmiu, par Motieju Volončevski Žemajčiu Viskupa parveizeta ir išnauje išspausta. Vilniuj. Spaustuvej Jozapa Zavadzkia. 1860.
Ivn. Nr. 31525 / K2 3105
Knyga restauruota, naujai įrišta į odinius viršelius, blokas papilkėjęs, popierius vietomis papilkėjęs, gelstelėjęs. Paginacija klaidinga: p. 263 pažymėtas 163. Knygoje pirmą kartą spausdinamos 5 A. Baranausko giemės (Artojų giesmės šventos, p. 695 – 712).
M. Valančius tęsė Vilniaus katedros vikaro Vincento Valmiko pradėtą giesmynų leidimą, tačiau juos papildė ir redagavo kalbiniu požiūriu. 1860–1864 m. kantičkas leido Vilniuje, J. Zavadskio spaustuvėje, o 1867–1906 m. – Mažojoje Lietuvoje, J. Šenkės, O. Mauderodės ir kt. spaustuvėse. Tai buvo labiausiai paplitusi knyga spaudos draudimo metais. M. Valančiaus kantičkos sulaukė 27 leidimų ir ėjo iki 1930 m.


Motiejus Valančius. Živatai šventųjų. Vilnius. 1861 m.
Antraštiniai duomenys: Živataj švętuju tu kuriu vardajs žemajčej už vis gieb vadinties. Ejlu abiecielas surašiti ir išspausdinti Vilniuj. Kaštu ir spaustuvi Jozapa Zavadzkia. 1861.
Knygos autorius ir knygos parašymo metai nurodyti p. 6, pratarmės pabaigoje: Rasziau Warniusi 1854 metusi. Matejus Wolonczewskis Wiskupas.
Inv. Nr. 13309 / K2 72
Knyga įrišta į rudos spalvos odinius viršelius, kurie puošti gėlių ornamentų įspaudais, dažytais aukso spalva. Knygos būklė vidutinė: viršelis aptrintas, beveik atplyšęs nuo bloko, lapai nedaug gelstelėję, vietomis nežymiai patepti.
Živatai šventųjų pirmą kartą buvo išleisti 1858 m. Tai antrasis knygos leidimas. Anot tyrinėtojų, šioje hagiografinėje knygoje prasiveržia bręstąs rašytojo talentas – ryškūs personažų paveikslai, gyva veiksmažodinė kalba.


Motiejus Valančius. Matytinis dėl brolių ir seserų Brolijos blaivystės. Varniai. 1858 m. (Tilžė. 1895 m.)
Antraštiniai duomenys: Matytinis dėl brolių ir seserų Brolijos blaivystės par Šv. Tėva, popiežiu Piusa IX. (devintaji) katalikams visos pasaulės įstatytos, po prieglobsta S. Marijos paduotos ir katalikams Lietuvos Žemaičių vyskupystės par Motiejų Volončiauskį, vyskupą, įvestos. Varniuose. Metuose 1858.
Autorius nenurodytas. Tai kontrafakcinis leidinys (išleistas spaudos draudimo metais Rytų Prūsijoje, nurodant neteisingus, ankstesnius leidimo metus ir vietą). Tikrieji išleidimo duomenys: Tilžė, O. Mauderodės spaustuvė, 1895 m.
Inv. Nr. 80859 / K2 6131
Knygelės būklė vidutinė: pirmas viršelis atplyšęs nuo bloko, jame yra prirašinėta, popierius pageltęs, vietomis nežymiai dėmėtas.
Knygelė plonu gelsvo popieriaus viršeliu, kuriame atspausta antraštė. Antrame lape atspaustas Laksztas įsiraszymo. Šiame egzemplioriuje jis užpildytas. Tai byloja įrašas juodu rašalu – 1913 m. vasario 23 d. Juozapas Budrevičius priėmė blaivystę.


Konstantinas Sirvydas. Punktai sakymų. Vilnius. 1845 m.
Antraštiniai duomenys: Punktay sakimu nu adventa iki gavienes, par kuniga Kastąntina Šyrvida senovie išduoti, o dabar darbu ir lobiu kuniga Leona Montvida, Teologios Magistra. Sedos klebona išnauje išspausti. Vilniuje. Spaustuvej Jozapa Zavadzka. 1845.
Inv. Nr. 29266 / K2 2948
Knyga įrišta į kietus viršelius, klijuotus rudu margintu popieriumi, nugarėlė – rudos odos, kurioje aukso spalva įspaustos juostelės ir inicialai A. G. Knygos būklė nebloga, tik viršelis šiek tiek aptrintas, o lapai gelstelėję.
Knygoje, nežymiai pakeitus kalbą, perspausdina K. Sirvydo Punktų sakimų, išleistų 1629 m., lietuviškoji dalis. Žinoma, kad šį leidimą, S. Daukanto paskatintas, paruošė M. Valančius, parašydamas ir pratarmę. L. Montvydo, kaip parengėjo ir leidėjo, pavardė įrašyta antraštiniame lape kaip padėka už suteiktas spausdinimui lėšas.


Jonas Chodzka. Jonas Išmisločius kromininkas. Iš lenkų k. išvertė Juozapas Rupeika, iš naujo peržiūrėjo Juras Varnelis (Mikalojus Akelaitis). Vilnius. 1860 m.
Antraštiniai duomenys: Jonas Išmisločius kromininkas. Pirmu kartu iš lenkiškos in lietuvišką kalbą perstatitas per Juozupą Rupejką, kanauninką Plocka, kleboną Šaduvos, Ženkliniką S. Onos, o dabar iš naujo pervejzdetas ir spaustuven paduotas per Jurą. Varneli. Vilniuja. Spaustuveja A. H. Kirkora. 1860.
Autorius nenurodytas.
Inv. Nr. 3671 / K2 1
Knygos būklė gera, ji restauruota.
Tai lenkiškai rašiusio prozininko J. Chodzkos populiarios apysakos Jonas iš Svisločes krominikas 1823 m. leidimo pirmosios dalies perdirbinys, kurį Juro Varnelio slapyvardžiu atliko rašytojas didaktas Mikalojus Akelaitis. Knygoje M. Akelaitis propagavo blaivybę, pateikė istorinių, geografinių, gamtos žinių.


Tomas Kempietis. Keturios knygelės apie pasekimą Kristaus. Vertė Prastas Draugbrolis (Kristijonas Enrikis Mertikaitis). Tilžė. 1830 m.
Antraštiniai duomenys: Tamošaus iš Kempės keturos knygeles apie Pasekimą Kristaus prasto Draugbrolio lietuviškay išverstos ir išdrukkavotos Mete 1830. Tilžeje prie Drukkavotojo Endrikio Pusto.
Knyga gotišku šriftu.
Ivn. Nr. 12804 / K2 108
Knyga įrišta į kietus viršelius, trauktus ruda oda. Yra metaliniai įtvirtinimai užsegimui. Priešlapiuose yra išlikę beveik neįskaitomi knygos priklausomybės įrašų juodu rašalu fragmentai. Knygos lapai gelstelėję, vietomis papilkėję.
Tai viduramžių vokiečių teologo, vienuolio Tomo Kempiečio (Thomas a Kempis) populiarios knygos Kristaus sekimas vertimas į lietuvių kalbą, išleisras Rytų Prūsijoje H. Posto spaustuvėje 1830 m. Manoma, kad knygą vertė giesmių ir psalmių vertėjas Kristijonas Enrikis Mertikaitis.


Kšižanovskis. Žyburys rankoje dūšios. Vertė Antanas Tatarė. Suvalkai. 1848 m.

Antraštiniai duomenys: Žyburys rankoje dušios krykščioniškos kielaujentčios ing amžyna i ščesliva givenima taj ira Trumpas išguldymas mokslu vieros šventos katalikiškos jspausta. Suvalkuase. 1848.
Knygą iš lenkų kalbos vertė ir lenkišką bei lietuvišką pratarmę parašė prozininkas didaktas Antanas Tatarė. Autorius ir vertėjas knygoje nenurodyti.
Inv. Nr. 24965 / K2 330
Knyga įrišta į puošnius rudos odos viršelius, kuriuose įspausti ornamentai, o nugarėlėje ir pavadinimas: Žyburys rankoje duszios. Priešlapyje ir tituliniame p. yra sunkiai įskaitomų priklausomybės įrašų rudu rašalu (žr. atvaizdą kairėje), darytų 1851 m. ir vėliau. Knygos būklė vidutinė: viršelis šiek tiek apiplyšęs, lapai pilkstelėję, vietomis nedaug dėmėti, p. 5–6 yra tik dalis, tekste yra pabraukymų pieštuku.
Tai lenkų dvasininko Kšižanovskio (Krzyžanowski) knygos Lampa duszy Chrzescianina w pielgrzymce do wiecznosci, išleistos Varšuvoje 1844 m., laisvas vertimas.


Knyga – konvoliutas. Įrištos dvi knygos:
1) Leonardas Soleckis. Išguldymas litanijos loretanskos. Iš lenkų kalbos vertė J. Antanavičius. Vilnius. 1863 m.

Antraštiniai duomenys: Išguldimas litanios loretanskos. Parašita su 31. Dumojmu ir visokiejs nusidavimajs, ant kožnos dienos menio Giegužes su pridejmu Maldu prie Švenčiausios Marijos Pannos, paraše Ku. L. Soleckis. Vilniuj 1863.
Tai kontrafakcinis leidinys, išėjęs spaudos draudimo metais.
Tikrieji išleidimo duomenys: Karaliaučius, M. Sederavičiaus lėšos, Hartungo spaustuvė, 1876 m. Vertėjas J. Antanavičius knygoje nenurodytas.
Inv. Nr. 24964 / K2 329
Knyga įrišta į kietus viršelius, klijuotus rudu popieriumi. Viršelio nugarėlė ir kampai rudos odos. Knygos būklė vidutinė: viršelis aptrintas, nugarėlė apiplyšusi, lapai pageltę, vietomis papilkėję, dėmėti. Paginacija klaidinga: p. 234 pažymėtas 334.
Tai lenkų teologo Leonardo Soleckio (1842–1915) religinė knyga, versta J. Antanavičiaus.

2) Jeronimas Kiprijonas Račkauskis. Balsas dievo prie žmogaus. Vilnius. 1858 m.
Antraštiniai duomenys: Balsą Dieva pri žmogaus arba Apdumojimą gieradieiščiu Viešpaties Dieva. Paraše Jeronimas Račkauskis Inspektorius Varniu Seminarijes. Vilniuje. Kaštu ir Spaustuvije Juzupa Zavadzkie. 1858.
Inv. Nr. 24964 / K2 329
Knyga, kaip ir aukščiau aprašytoji, įrišta į tuos pačius kietus viršelius, klijuotus rudu popieriumi. Viršelio nugarėlė ir kampai rudos odos. Knygos būklė vidutinė: viršelis aptrintas, nugarėlė apiplyšusi, lapai pageltę, vietomis papilkėję, dėmėti. Titulinis lapas išplyšęs ir tik pridėtas.
Tai lietuviškų religinių raštų rengėjo ir rašytojo, Varnių kunigų seminarijos profesoriaus, rektoriaus Jeronimo Kiprijono Račkauskio (1825–1889) knygos Balsas dievo prie žmogaus pirmasis leidimas. Knygos parašymo tikslą autorius nurodo leidinio Prakalboje (p. 3–11).

 


Jeronimas Kiprijonas Račkauskis. Kančia viešpaties Jėzaus. Vilnius. 1863 m.
Antraštiniai duomenys: Kančia Viešpaties Jezaus arba Dievobaimingi Apmislijimai apie Kančią Jezaus Kristaus dėl kiekvienos dienos par ištisą Gavėnę. Parašė Kunigas Jeronimas Račkauskis Inspektorius Varnių Seminarijos. Vilniuje. Kaštu ir spaustuvėje Juzapo zavadzkio. 1863.
Tai kontrafakcinis leidinys, išleistas spaudos draudimo metais. Tikrieji leidybos duomenys: Tilžė, J. Šenkės lėšos ir spaustuvė, 1863 m.
Inv. Nr. 30444 / K2 2956
Knyga įrišta į kietus viršelius, trauktus rudu impregnuotu audiniu. Nugarėlė – raudonos odos. Knygos būklė vidutinė: viršelis apiplyšęs, titulinis lapas vos laikosi, lapai pageltę, vietomis papilkėję ir dėmėti. Knyga puošta užsklandomis, inicialais. Knygos gale, priešlapyje yra įrašyta juodu rašalu neįgudusia rašysena: Šwinta kniga.
Tai lietuviškų religinių raštų rengėjo ir rašytojo, Varnių kunigų seminarijos profesoriaus, rektoriaus Jeronimo Kiprijono Račkauskio (1825–1889) maldų knygos Kančia viešpaties Jėzaus devintasis leidimas. Pirmas leidimas – 1857 m. Aprašytojo leidimo kalba apvalyta nuo barbarizmų ir pagerinta rašyba. Knygos Prakalba (p. 3–10) nekeista, atspausta taip, kaip ir pirmuosiuose leidimuose.


Šv. Alfonsas Marija Liguoris. Prisigatavojimas ant smerčio. Vilnius. 1863 m.
Antraštiniai duomenys: S. Alponso Ligorijušo. Prisigatavojimas ant Smerčio, arba Apmislijimai apie Amžinas Teisibes. Su pridejimu gromatos Popiežiaus Leono XIII. Apie meldimosi už visas gimines cielos pasaules, del užgana padarima švenčiausem sakramentui. Vilniuje. Kaštu ir spaustuvė Juozapo Zavadskio. 1863.
Tai kontrafakcinis leidinys, išleistas spaudos draudimo metais. Tikrieji leidybos duomenys: Tilžė, Lietuvos sūnų draugija, O. Mauderodės spaustuvė, 1889 m. Vertėjas nenurodytas.
Inv. Nr. 30446 / K2 2957
Knyga įrišta į kietus viršelius, klijuotus juodai ir geltonai margintu popieriumi, nugarėlė ir viršelio kampai – rudos odos. Knyga puošta vinjetėmis, užsklandomis, inicialais. Prieš titulinį lapą įklijuotas lapelis, kuriame yra knygos nuosavybės įrašas juodu rašalu: Boleslavas Namikas. Įrašas datuotas 1903 m. kovo 1 d. Knygos būklė vidutinė: viršelis šiek tiek aptrintas, popierius pageltęs, vietomis lapų kampai nučiupinėti.
Tai italų teologo, rašytojo, vyskupo Alfonso Marijos Liguorio (1696–1797), paskelbto šventuoju, knygos Prisigatavojimas ant smerčio pirmasis leidimas lietuvių kalba.


Trumpas katechizmas arba pamokslai. Mintauja. 1861 m.
Antraštiniai duomenys: Trumpas katechizmas arba Pamoksley ape vierą šventą Krikščonišką su pasakimeis pagal Račta šventą, del tikros naudos ir išganima žmoniu, apreykšti. Drukavatas iš nauja už pazvalenies Synoda. Nitojoy, išspaustas pas Knig-Drukoru J. F. Steffenhagena. Metuose Pona MDCCCLXI.
Manoma, kad knygos parengėjas  ir pratarmės (p. III–IV) autorius yra Aleksandras Rapolas Močiulskis (1790–1866) – evangelikų reformatų kunigas. Dalis teksto – lenkų kalba (atskirų giesmių originalų pirmosios eilutės lenkų k.). P. 31 atspausdinta romėniškų ir arabiškų skaičių lentelė.
Inv. Nr. 22037 / K2 11

Knyga neturi originalių viršelių, vėlesniais laikais įrišta į kietus žalsvo kolenkoro viršelius. Knygos būklė gana gera: lapai gelstelėję, vietomis šiek tiek dėmėti.
Tai naujas evangelikų reformatų katekizmo leidimas, išėjęs Mintaujoje 1861 m. Ankstesnis leidimas – 1803 m., parengtas evangelikų reformatų religinių knygų autoriaus Mykolo Ceraskio (Cerausko).


Novenas prie Jėzaus Kristaus... Vilnius. 1857 m.

Antraštiniai duomenys: Novenas pri Jezaus Kristaus, švenčiausies Marijos panos ir kitu šventu. Vilniuje. Kaštu ir Spaustuvieje Juzapa Zavadskie. 1857.
Knyga iliustruota. P. 5–10 spausdinama Prakalba.
Inv. Nr. 13744 / K2 1412
Knyga neturi originalių viršelių, vėlesniais laikais įrišta į pakietintus viršelius, klijuotus žaliu aksominio paviršiaus popieriumi. Knygos būklė vidutinė: lapai gelstelėję, papilkėję, vietomis dėmėti.
Tai yra maldų knyga, tokiu pavadinimu sulaukusi dviejų leidimų – 1857 m. ir 1858 m. Kiti leidimai išėjo po 1861 m.


Knyga – konvoliutas. Įrištos 5 knygos:
1)  Jeronimas Kiprijonas Račkauskis. Munka viešpaties Jėzaus. Vilnius. 1857 m.

Antraštiniai duomenys: [Munką viešpaties Jezaus, arba Dievabajmingus dumojimus apej munką Jezaus Kristaus diel kiekvienos dienos par ištisą gavienę. Paraše kunigas Jeronimas Račkauskis Inspektorius Varniu seminarijes. Vilniuje. Kaštu ir spaustuvieje Juzupa Zavadzkie.1857.]
Knyga neturi viršelio, antraštinio lapo, todėl knygos antraštė pateikta pagal bibliografiją.
Inv. Nr. P 12430
Knyga įrišta į savadarbius viršelius, kietus, kuriems panaudotas dabartinės knygos viršelis. Ši pirmoji konvoliuto knyga yra defektuota ir prasideda tik nuo 23 p., kurio apatinis dešinysis kamputis nuplėštas. Popierius pageltęs, vietomis dėmėtas, kai kurių lapų kampučiai aplankstyti.

Tai lietuviškų religinių raštų rengėjo ir rašytojo, Varnių kunigų seminarijos profesoriaus, rektoriaus Jeronimo Kiprijono Račkauskio (1825–1889) knygos Munka Wieszpaties Jezaus pirmasis leidimas, antrasis leidimas pasirodė 1858 m.
2) Motiejus Valančius. Živatai šventųjų. Vilnius. 1861 m.
Antraštiniai duomenys: Živataj švętuju tu kuriu vardajs žemajčej už vis gieb vadinties. Ejlu abiecielas surašiti ir išspausdinti Vilniuj. Kaštu ir spaustuvi Jozapa Zavadzkia. 1861.
Knygos autorius ir knygos parašymo metai nurodyti p. 6, pratarmės pabaigoje: Rasziau Warniusi 1854 metusi. Matejus Wolonczewskis Wiskupas.
Inv. Nr. P 12430
Knyga įrišta be originalių viršelių, tačiau priešlapis išlikęs, jame atspaustas knygos pavadinimas: Žiwataj szwętuju. Knygos būklė vidutinė: lapai gelstelėję, vietomis papilkėję, nučiupinėti.
Živatai šventųjų pirmą kartą buvo išleisti 1858 m. Tai yra antrasis knygos leidimas. Anot tyrinėtojų, šioje hagiografinėje knygoje prasiveržia bręstąs rašytojo talentas – ryškūs personažų paveikslai, gyva veiksmažodinė kalba.
3) Jeronimas Kiprijonas Račkauskis. Vadovas į dangų ir meditacijos. Vilnius. 1857 m.
Antraštiniai duomenys: Vadovas i dangu ir meditacijes diel penkiu dienu rekolekciju. Paraše kunigas Jeronimas Račkauskis Inspektorius Varniu Seminarijes. Vilniuje. Kaštu ir Spaustuviej Juzapa Zavadzkia. 1857.
Inv. Nr. P 12430
Knyga įrišta be originalių viršelių, tačiau yra priešlapis, kuriame atspaustas knygos pavadinimas: Wadowas i dangu. Titulinį puslapį puošia atsklanda. Knygos būklė vidutinė: lapai pilkstelėję, vietomis nučiupinėti, pageltę. Paskutiniame lape yra trumpas įrašas rudu rašalu, tačiau pasiliejęs ir neįskaitomas. Paginacija klaidinga: p. 203 pažymėtas 205.
Tai lietuviškų religinių raštų rengėjo ir rašytojo, Varnių kunigų seminarijos profesoriaus, rektoriaus Jeronimo Kiprijono Račkauskio (1825–1889) knygos Vadovas į dangų ir meditacijos pirmasis leidimas. Antrasis išėjo 1862 m. Knygos parašymo tikslą autorius nurodo leidinio Prakalboje (p. 5–12).
4) Motiejus Valančius. Istorija šventa Senojo Įstatymo. Vilnius. 1852 m.
Antraštiniai duomenys: Istorije švęnta Senoje Istatima. Nu sutvierima pasaules lig užgimima Kristaus Viešpaties. Vilniuj. Spaustuvieje Jozapa Zavadzkia. 1852.
Knygos autorius M. Valančius knygoje nenurodytas (nei tituliniame puslapyje, nei prakalboje).
Inv. Nr. P 12430
Knyga įrišta be originalių viršelių, tačiau priešlapis išlikęs, jame atspaustas knygos pavadinimas: Istorije Szwęnta Senoje Istatima. Knygos būklė vidutinė: lapai pageltę, dėmėti, vietomis papilkėję, priešlapis prirašinėtas pieštuku.
Tai pirmasis M. Valančiaus religinio veikalo Istorija šventa Senojo Įstatymo leidimas. Iki 1861 m. knyga sulaukė dar 3 leidimų: 1855 m., 1858 m. ir 1860 m. Autorius nustatytas pagal 1855 m. leidimą, kurio 4 p. atspausta: Motiejus Wiskupas.
5) Kazimieras Prialgauskis. Spasabai vedimo gero ir krikščioniško gyvenimo. Vilnius. 1844 m.
Antraštiniai duomenys: Spasabay vedyma giera yr krykščioniška givenyma par viena kunega francuzyškay parašyti vo dabarčiou ant žemaytiška ležuvy išguldity y antratiek padauginty par kunega Kazimiera Pryalgavski. Komendoriu Šviekšnas bažničes. Vylniuje, Drukarnyio M. Zymeloviča Typografa. 1845.
Knyga išleista 1844 m. M. Zimelovičiaus spaustuvėje, tačiau dalyje egzempliorių yra antraštinis lapas, kuriame nurodyti kiti, 1845 išleidimo metai. Autorius nurodytas ir prakalboje „Prataremas“ (p. 3–8).
Inv. Nr. P 12430
Knyga įrišta be originalių viršelių. Knygos būklė vidutinė: titulinis puslapis atplyšęs ir tik pridėtas, popierius papilkėjęs, pageltęs, vietomis lapų kampai nučiupinėti.
Tai religinių knygų autoriaus ir vertėjo kunigo Kazimiero Prialgauskio (1801–1856) pirmoji išleista knyga. Kita jo knyga – „Naujas altorius“ išėjo 1847 m. ir sulaukė dar dviejų leidimų (1859 m., 1861 m.).

Visa galerija
Atgal