Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems

S. NĖRIES MEMORIALINIO MUZIEJAUS RINKINYS

Salomėjos Nėries memorialiniame muziejuje sukauptame rinkinyje yra apie šešis tūkstančius eksponatų, t. y., fotografijos, fotonegatyvai, rankraščiai ir autoriniai mašinraščiai, memorialinės bibliotekos knygos ir senoji spauda (laikraščiai, žurnalai), knygos, dokumentai, spaudiniai, epistolinė medžiaga (laiškai, atsiminimai), laikraščiai, žurnalai bei iškarpos iš jų, meno kūriniai, daiktai, plokštelė su S. Nėries eilėraščių įrašais, skaitytais aktorių V. Noreikos, R. Staliliūnaitės, M. Mironaitės, A. Roseno, R. Paliukaitytės.
Rinkinyje daugiausia yra fotografijų, ypač daug portretinių. S. Nėris mėgo fotografuotis viena. Pozą mokėdavo pasirinkti išrinkdama savo išvaizdos privalumus. Pirmosios jos fotografijos – nuo 1920 metų, kada būsima poetė mokėsi Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijoje. Įdomių fotografijų yra S. Bačinskaitės-Nėries studijų laikų, kur poetė nusifotografavusi kartu su „Ateities“ redakcijos valdybos nariais, su meno mėgėjų draugijos „Šatrija“ nariais. Kartu su poete galima pamatyti Lietuvos universiteto dėstytojus profesorius S. Šalkauskį, V. Mykolaitį-Putiną, J. Eretą, studentus J. Grinių, J. Paukštelį, L. Girą, J. Grušą, E. Kvedaraitę, A. Asevičaitę ir kitus. Įdomios išlikusios fotografijos iš literatų-rašytojų susibūrimų, t.y., pirmojo viešo lietuvių moterų rašytojų vakaro Kaune 1930 metais, jubiliejinio G. Petkevičaitės-Bitės minėjimo Panevėžyje 1936 metais. Nemažai fotografijų iš poetės kelionių, laisvalaikio akimirkų, keletas su šeimos nariais. Rinkinyje yra surinkta nemažai dokumentų, kurie liudija apie poetės baigtus mokslus, suteiktus mokytojo cenzus, TSRS Tarybinių Rašytojų sąjungos nario bilietas, išduotas 1940 metais, medicininė knygelė, netgi gydytojų pažymos apie sveikatos būklę. Vertingiausi eksponatai yra S. Nėries eilėraščių rankraščiai, autoriniai mašinraščiai, pirmieji eilėraščių rinkinių leidimai. Jų muziejaus archyve nėra daug. Muziejuje saugomi laiškai, atvirlaiškiai byloja apie poetės bendravimą su kitais literatais. Daugiausia laiškuose gvildenama kūrybos tema. Saugomos S. Nėries memorialinės bibliotekos knygos kalba apie tai, jog poetė domėjosi kitų tautų literatūra; originalo kalba skaitė J. Gėtės, F. Šilerio, H. Heinės, R. Rolano, M. Šolochovo ir kitų kūrinius. Knygose esantys pabraukymai ar pastabos paraštėse byloja, jog poetė skaitydavo su pieštuku rankoje. Nemažai knygų yra su autografais, dedikacijomis (V. Mykolaičio-Putino, J. Krumino, S. Plungės, L. Karsavino, A. Mališevskio ir kitų).
Rinkinys pradėtas kaupti 1961 metais. Pirmieji eksponatai gauti iš S. Nėries vyro skulptoriaus-architekto Bernardo Bučo. Po jo mirties rinkinį papildė Onos Bučienės, poetės sūnaus Sauliaus Bučo, Rasos Bučaitės-Karaškienės dovanotos fotografijos, laiškai, dokumentai, knygos, daiktai. Nemažai eksponatų gauta iš LTSR Valstybinės respublikinės (dabar M. Mažvydo) bibliotekos, LTSR Rašytojų sąjungos. Dalis knygų pirkta iš antikvarinių knygynų Kaune ir Vilniuje. Laiškus, atsiminimus yra parašę ar fotografijų, knygų muziejui padovanoję S. Nėries amžininkai: V. Jasulaitytė, O. Gaigalaitė-Beleckienė, B. Bulvičiūtė-Strazdienė, A. Venclova, J. Grušas, J. Keliuotis, P. Orintaitės vyras K. Januta. Dalis eksponatų gauta iš S. Nėries metraštininko literatūrologo V. Aleknos.
Dalį S. Nėries memorialinio muziejaus rinkinio sudaro poetės vyro skulptoriaus Bernardo Bučo archyvas. Jame yra fotografijų, laiškų, knygų, dokumentų, darbų eskizų, meno kūrinių.
Maironio horeljefas (1934), eksponuojamas žiemos dirbtuvėje, yra vienas žymiausių Bernardo Bučo darbų. Ten pat – J. Tumo-Vaižganto (1933) biustas, S. Nėries biusto kopija (1997), galvutė (1964), pomirtinė kaukė, skulptūrų „Nevėžis“, Pirčiupio kankiniams modeliai. Įspūdingas iš gipso sukurtas „Vytis“. Šį ir dar kelis kūrinius muziejui padovanojo skulptoriaus dukros Rasa Karaškienė ir Aušra Dabrišienė, atsiklaususios mamos Onos Bučienės-Obrikat, tuo metu gyvenusios Vokietijoje. Unikalus B. Bučo medinis lagaminas su užraktu. Jį skulptorius turėjo važiuodamas į Paryžių studijuoti. Menininkų miegamajame ant sienos – B. Bučo pieštas S. Nėries portretas, meno kritikų įvertintas kaip geriausiai atspindintis poetės dvasią.
Archyve yra kitų skulptoriaus darbų fotografijų: „Sėjėjas“ (1937), „Berniukas“, „A. Smetona“ (1932), „V. Putvinskis“, „S. Žukauskas“, „Vytautas“ (1930), „Mindaugas“ (1930), „Jėzus Kristus“, „Žemės ūkis“, „J. Tumas-Vaižgantas“, „Tėvams“, G. Petkevičaitės-Bitės (1970), S. Nėries paminklinės skulptūros (1955), mokytojos V. Butėnienės antkapinis paminklas, bareljefas Ukmergėje.
Išlikę namo Palemone, poetės S. Nėries antkapinio paminklo eskizai. Skulptoriaus dviejuose užrašų sąsiuviniuose – eskizai įvairiausių paminklinių ir kitų skulptūrų.
B. Bučo asmeninės fotografijos byloja apie skulptoriaus gimtinę, šeimą, tarnystę kariuomenėje (1930), vaidinimą teatre (1931), studijas Italijoje (1927), Paryžiuje (1937), mokytojavimą (1941), dalyvavimą įvairiuose renginiuose. Savo gyvenimo faktus skulptorius surašęs autobiografijoje (iki 1958 m.) bei kūrybinės veiklos anketoje (1978). Muziejuje saugomos jų kopijos.
Dokumentai liudija apie B. Bučo narystę ir pirmininkavimą Kauno dailininkų sąjungai (1941,1949). Skulptorius buvęs skrupulingas ir neišmesdavęs net, rodos, ne itin svarbaus čekio ar kito raštelio.
Epistolinis palikimas nėra labai didelis, bet iš jo galima sužinoti apie ryšį su žmona Salomėja, giminėmis, draugais, karo metų padarytus skaudulius.
Archyvas vis papildomas eksponatais, kuriuos muziejui dovanoja B. Bučo artimieji, giminės.

Parengė S. Nėries memorialinio muziejaus vedėja Ina Aleksaitienė