Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
21
lapkričio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

„VAIŽGANTO GLŪDĖJIMAS LIETUVOJ“

2017 m. rugsėjo 20 d., trečiadienį, 17 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13, Kaunas) vyks Juozo Tumo-Vaižganto 148-ojo gimtadienio ir memorialinio buto-muziejaus 20-mečio minėjimas „Vaižganto glūdėjimas Lietuvoj“.

Dalyvaus: literatūrologė Aistė Kučinskienė, aktoriai Olita Dautartaitė ir Petras Venslovas, architektė Liuda Perevičienė, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios rektorius Kęstutis Rugevičius, OFM brolis Saulius Paulius, Aušra Vaitiekūnaitė, Ustronės muziejaus vedėjas Audrius Daukša, lituanistas Marius Mikalajūnas, „Naujosios Romuvos“ vyr. redaktorius Andrius Konickis, dailininkas Deivis Slavinskas, Vaižganto kraštietis doc. Gvidas Kazlauskas. Renginio vedėja – muziejaus direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė.

Kanklėmis skambins Kauno I-osios muzikos mokyklos liaudies instrumentų klasės mokiniai (vadovė Dalia Čižinauskienė).

Laukiame Jūsų!


„Iš pat pirmųjų atbudusios tautinės sąmonės dienų Jis buvo ta prasme tautininkas, kad visas Jo svajojimas buvo, kaip geriau, tikriau ir labiau atiduoti save Tėvynei. Ir kaip jis save atiduodavo! Džiugi laimės nuotaika darbe Jai, vienintelei mylimai – Lietuvai! Tokia meilė išsaugojo Jame amžiną jaunystę. Ne kas kitas, kaip ta meilė padarė Jį jaunystės simboliu. Ta balta galva, rausvi skruostai ir mėlynos akys, tokios jaunos ir, rodos, viską suprantančios, kas tik tuo jaunystės pulsu judėjo. Jis rūpestingas taip, kaip jaunystė kad yra susirūpinusi visais ir viskuo padėti, globoti, saugoti, užtarti. Jis kenčia, jaudinasi, pyksta. O kaip Jis moka džiaugtis! Jis nerūpestingas taip, kaip jaunystė: Jis nesirūpina savim, lobiu, turtu ar kokiomis nors šio pasaulio gėrybėmis. Ta žavinti širdies jėga mažai kam imponuoja. Ta širdis, meilę nešanti ir meilės trokštanti, kiek ji skaudžių smūgių pakėlė, kiek ironiškų šypsenų sugavo! Jo „netaktai“, Jo „pasikarščiavimai“, Jo išsprūdę smarkesni žodžiai kaip šaltai, kaip ironiškai buvo apsvarstomi tų, kurie niekados jauni nebuvo, kurių širdis niekada neverkė kruvinomis ašaromis, kai Lietuvai kieno nors padaryta skriauda, kad atsiranda jos vaikų tarpe niekšų, veidmainių, vagių, kyšininkų. Jis tokiomis ašaromis yra verkęs ne sykį! Nors kartais Jis, svaigulio pagautas, džiūgaudavo dėl mažiausios gėlelės pražydusios tai Jo mylimai – Lietuvai.“

                                     Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė

Visa galerija
Atgal