Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
08
balandžio
2020

TUMO KODEKSAS

2019 m. kovo 1 d., penktadienį, 16 val. Maironio lietuvių literatūros muziejus kviečia į dokumentinio filmo „Tumo kodeksas“ peržiūrą muziejuje. Jūs ne tik pamatysite netikėto režisūrinio sprendimo dokumentiką, aktorius R. Cicėną ir R. Kazlą naujuose amplua, bet ir išgirsite pasakojimų apie filmo sukūrimą, įdomybių apie rašytoją J. Tumą-Vaižgantą. Filmo peržiūroje dalyvaus scenarijaus autorė Liudvika Pociūnienė, režisierius Eimantas Belickas, prodiuserė Teresa Rožanovska, muziejininkas Alfas Pakėnas.

Renginys nemokamas.


Su spaudos draudimo panaikinimu išorinio pavergimo pančiai ima trūkinėti, bet priespaudos šimtmečiai palieka žymes, kurios savaime neišnyksta. Vergovės apnašų „nugramdymas“ tampa Tumo kultūros darbo ašimi dar tada, kai nepriklausomos Lietuvos valstybės idėja atrodo tik drąsi ir kilni svajonė. Kilnumo ir kultūros, leidžiančios skirtingų pažiūrų žmonėms sutarti dėl svarbiausių dalykų, jis skaudžiai pasigenda lietuvių šviesuomenės tarpe. Kai politika virsta kova be taisyklių, Tumas protestuoja: „Aš – nebe politikas“.
 
Tumas kaip reta kuris aiškiai supranta, kad laisvė nuo išorinio pavergimo – tik pradžia, kad tik laisvas nuo tuščių ambicijų, gobšumo, apsileidimo ir pataikavimo įpročių žmogus gali sukurti tokią Lietuvą, kokioje būtų gera gyventi. Tumas nuolat pats elgiasi kaip laisvas žmogus. Susirašinėjime su Petru Klimu aptinkame ir gilaus susirūpinimo Lietuvos likimu ženklų. Klimas bando guosti „dėdę“, kad rinkimai visada kelia smarvių, bet ir jis, Lietuvos atstovas Paryžiuje serga dėl politinės kultūros stygiaus tėvynėje. Jų dialogas laiškais pasiekia kulminaciją, kai abu suvokia, kad demokratinės dorybės reikalauja tvirtesnės motyvacijos, nei senasis, jau nusidėvėjęs patriotizmas, kuris buvo paveikus atgimimo aušroje. Dviejų skirtingų kartų atstovų pokalbis išeina į egzistencinį lygmenį, kuriame abu sutaria, kad Lietuvos ir pasaulio viltis – tobulėjimas krikščioniškoje dvasioje, tik Klimas laiko tikėjimą pirmiausia privačiu reikalu ir turi daug priekaištų bažnyčiai, o Tumas mano, kad bažnyčios vaidmuo, kad ir labai netobulai atliekamas, visuomenės gyvenime tebėra svarbus.
Tuo tarpu laisvo žmogaus laikysena užtraukia Tumui bažnytinės hierarchijos nemalonę, ir jis priverstas ginti savo gerą vardą.
Smūgius viešajame gyvenime atsveria likimo dovana – galimybė darbuotis „Naujosios Romuvos“ žurnale ir atkurti rašytojų draugiją, kurios pirmininku išrenkamas vienbalsiai, tik gyvenimo jau likę nebe daug…

Visa galerija
Atgal