Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
08
balandžio
2020

POPIETĖ PRANCIŠKUI BEINARIUI

Balandžio 14 d., šeštadienį, 15 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyks popietė „Kauno muzikinės kultūros šviesulys: Pranciškus Beinaris (1921–2007)“.
 
Popietės svečiai:
 
Kauno Valstybinio muzikinio teatro solistas Martynas Beinaris (baritonas),
Skaistė Beinarienė (fortepijonas),
Lietuvos Muzikos ir Teatro akademijos profesorius Robertas Beinaris (obojus),
Andrius Vasiliauskas (fortepijonas).
 

Maloniai kviečiame!


Į Katedros chorą atėjo gabūs, muzikalūs giesmininkai, kūrėsi, augo didysis Katedros choras, kurio vadovu 1948 metais tapo kūrybingas, baigęs Kauno muzikos mokyklą – Pranas Beinaris. Jis pats sugebėjo parinkti tokį repertuarą, kad giesmė užgavo vidinę žmogaus stygą. Ateizmo prislopinti žmonės, gavę gaivų žodį, garsą, neabejodami nuėjo paskui jį. P. Beinaris sukūrė ne vieną giesmę. Įtaigūs, savi žodžiai ir muzika, taikliai pagavę širdį, užbūrė. Į Kauno Katedros chorą suplūdo gražaus balsingo jaunimo, kuris degte degė meile Dievui, tėvynei. <...> Taip susikūrė stiprus mišrus 40-50 asmenų choras, kuris giedojo ne tik J. Naujalio, Č. Sasnausko ir kitų lietuvių kompozitorių, bet ir užsienio klasikų – Haidno, Hendelio, Mocarto, Bethoveno, Šuberto, Dvoržako, Palestrinos ir kitų kūrinius bei mišias. 1953 metų Verbų sekmadienį įvyko didelis koncertas, atlikta D. Rosinio „Stabat Mater“ su solistais. 1954 metais, taip pat tuo laiku, įvyko dviejų dalių religinės muzikos koncertas. Buvo atliktas J. Naujalio motetas „Jau Tu eini kentėti“, P. Beinario „Kristus ir Jeruzalės moterys“, L. van Bethoveno oratorija „Kristus Alyvų kalne“. 1955 metais atlikta T. Diubua oratorija „Septyni Kristaus žodžiai“. 1956 metais atliktas kitas stambus kūrinys – J. Haidno oratorija „Pasaulio sukūrimas“. Giedota ir išvykose Birštone, Panevėžyje bei kitur.
P. Beinaris sukūrė „Mišias C-dur“ (1966), „Mišias Es-dur“, jos buvo atitinkamai pakeistos ir dar sukurtos naujos lietuviškos Mišios, mirusiųjų Mišios („Requiem“) ir kitos. Jis yra sukūręs daug kalėdinių, velykinių, Marijai skirtų ir kitų giesmių. Kai kurios jų ir šiandien skamba Lietuvos bažnyčiose. Popiežiui Jonui Pauliui II lankantis Kaune, Santakoje, giedojome „Ecce Socerdos Magnus“, „Aleliuja“ ir „Viešpatie, pasigailėk“. Jo kūrinius ne kartą atliko Petro Bingelio vadovaujamas choras.

Jonas Kirlys

 
Maestro žmona Danguolė Stefanija Bereckaitė, kuri turėjo nepaprastai gražų balsą, neveltui ją vadinę bažnyčios lakštingala. Jos solo atliekamos dainos priversdavo suvirpėti net kiečiausią širdį. <...> Ji savo gyvenimą pašventė šeimai, visapusiškai padėjo vyrui, garbino ir šlovino Dievą giesmėmis, tais sunkiais priespaudos metais džiugindama tikinčiųjų širdis. Danguolės ir Pranciškaus Beinarių šeima išaugino penkis vaikus: Robertą, Arnoldą, Aretą, Danguolę ir Pranciškų (pagramdukams atiteko tėvų vardai). Trys iš jų – Arnoldas (birbynininkas) Areta (pianistė)ir Danguolė (chorvedė, vargonininkė), seka tėvų pėdomis, taip pat ir anūkų būrys pašventė gyvenimą muzikai, menui: Robertas (obojistas), Karolina (smuikininkė), Klementina (smuikininkė), dauguma dar mokosi, siekia profesionalumo muzikoje.

Birutė Vasylienė

Visa galerija
Atgal