Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
10
balandžio
2020

PARODOS APIE JONĄ MEKĄ ATIDARYMAS

Vasario 11 d., antradienį, 17 val. Maironio lietuvių literatūros muziejus kviečia į parodos „Jonas Mekas. Semeniškių idilės“ (parengė parodų kuratorius Jindrich Čeladin, dailininkė Inga Zamulskienė) atidarymą. Jo metu bus pristatoma brolių Mekų laiškų knyga „Jonas ir Adolfas Mekai. Gyvenimo lai(š)kai“. Renginyje dalyvaus knygos sudarytojas Kęstutis Pikūnas, kino režisierius Audrius Stonys, knygos koordinatorė Indra Drevinskaitė, Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Babonaitė-Paplauskienė. Vakaro metu susirinkusieji išgirs Biržų raj. savivaldybės J. Bielinio viešosios bibliotekos išleistos audioknygos „Semeniškių idilės“ ištraukas.

Knygą ir kompaktinę plokštelę bus galima įsigyti. 


Knygoje sudėti iki šiol nepublikuoti Jono ir Adolfo laiškai, siųsti mamai Elzbietai Mekienei ir broliui Petrui Mekui į gimtuosius Semeniškius.
Knygos sudarytojas, vienas iš idėjos autorių Kęstutis Pikūnas teigė: „Sudarant knygą pasirinktu dviejų brolių istorijos naratyvu siekta pabėgti nuo asmenybės aukštinimo, tad joje sąmoningai neapžvelgiami jų (J. ir A. Mekų – aut. pastaba) asmeniniai pasiekimai, sukurti filmai ar gauti apdovanojimai. Į knygą sudėtos nuotraukos ir laiškai sukuria kažkur tarsi matytą ir girdėtą istoriją.“
Knyga išleista bendradarbiaujant su Mekų giminėmis ir Biržų bibliotekos darbuotoja Indra Drevinskaite. Savo įžanginiame žodyje ji rašo: „Ir jei kas manęs klaustų, kas man yra J. ir A. Mekų laiškai mamai ir broliui, atsakyčiau: tai „Semeniškių idilių“ tęsinys. Tai širdies sopulys. Tai oro virptelėjimas, išgautas iš atodūsio skaitant laiškus. Tai tarsi geras senas lietuviškas romanas, net ir užverstais puslapiais garuojantis ką tik suarta žeme. Tai kiekvieno mūsų pasitikrinimo Biblija – kas mes ir iš kur mes?“
Žodį knygoje taria ir kino režisierius, J. Meko mokinys Audrius Stonys: „Kai atsiverčiu šią knygą, man atrodo, lyg prisiliečiu prie Jono Meko kūrybos ištakų. <…> Laiškų viršuje užrašytos datos – 1959-ieji, 1965-ieji, 1979-ieji, 1988-ieji – nešasi su savimi didžiulį istorinį, kultūrinį krūvį. <…> Laiškas, kaip ir filmas ar eilėraštis, dažniausiai gimsta iš ilgesio. Gal todėl Jono ir Adolfo kūryboje taip sunku nubrėžti liniją, skiriančią laiškus, kiną ir poeziją.“
 

Visa galerija
Atgal