Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
12
gruodžio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

MOTERŲ KŪRYBOS VAKARAS 2016

Gruodžio 21 d., trečiadienį, 17 val. Maironio lietuvių literatūros muziejus kviečia į tradicinį 24-ąjį Moterų kūrybos vakarą „...kad pakiltų apmirusi siela...“

Dalyvaus rašytojos Daiva Čepauskaitė, Erika Drungytė, Zita Gaižauskaitė, Lina Navickaitė-Greičiuvienė, Irma Labokė, Tautvyda Marcinkevičiūtė, Raimonda Mikuckytė, Nijolė Raižytė, Aldona Ruseckaitė, Zenė Sadauskaitė, Enrika Striogaitė, Egidija Šeputytė, Dovilė Zelčiūtė, Violeta Židonytė; skaitovės moksleivės Justė Balsytė, Polina Moskaliova; pianistė Šviesė Čepliauskaitė; vakarą ves poetai Robertas Keturakis ir Gvidas Latakas.

Muzikinius kūrinius dalyvėms ir žiūrovams dovanos Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas Tomas Ladiga.

Prieš renginį kviečiame aplankyti:
♦ skulptorės Jurgos Užkurnytės fotografijų parodą „Paskutinioji Jurgos Ivanauskaitės vasara“ (parodą parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus muziejininkas Edmundas Kazlauskas, apipavidalino dailininkė Inga Zamulskienė);

Aldonos Gustas piešinių ciklą „Moterys su burnomis“ (parodos kuratorė Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė).
Ciklą „Moterys su burnomis“ Lietuvoje pristato Goethe’s institutas Vilniuje kartu su Berlyno galerija THE BROWSE GALLERY. Maironio namuose paroda veiks iki vasario 1 d. Vėliau keliaus į kitus Lietuvos miestus.

Laukiame Jūsų!


Pirmasis moterų literatūros vakaras įvyko 1930 m. gruodžio 7 d. Ateitininkų rūmų salėje Laisvės alėjoje. Jį rengė studentės ateitininkės. Renginys sukėlė gyvą atgarsį. Jame savo naujausią kūrybą skaitė dar jaunutė, tik antrąjį eilėraščių rinkinį „Pėdos smėly“ (1931) rengianti Salomėja Nėris, mergaitišku ilgesiu trykštančius, džiaugsmingus eilėraščius rašanti Gražina Tulauskaitė, dar jaunos kūrėjos Nelė Mazalaitė, Petronėlė Orintaitė, Bronė Buivydaitė ir jau gyvenimo bei kūrybos patirties turinčios Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir kitos. Žurnalas „Židinys“, kurį tuo metu redagavo Vincas Mykolaitis-Putinas, rašė: „Ateitininkės literatės suruošė tokį dalyką, kokio Kaunas nebuvo matęs!“ Ateitininkų rūmų salė to meto moterų kūrybos gerbėjus ir šiaip smalsuolius vos besutalpino. Tą vakarą moterų kūrybos klausėsi žinomi rašytojai Juozas Tumas-Vaižgantas, Vincas Krėvė, Mykolas Vaitkus, Juozapas A. Herbačiauskas… „Programą atlikus, visoms vakaro dalyvėms literatėms buvo suruošta kukli arbatėlė, į kurią pakviesti ir gerbiamieji mūsų rašytojai. Arbatėlės metu jaunosios poetės turėjo progos artimiau susibičiuliauti su senaisiais rašytojais“, – 1930-ųjų gruodžio numeryje rašė „Naujoji Vaidilutė“.
Prieškario Lietuvoje ėjęs moterų inteligenčių mėnesinis žurnalas „Naujoji Vaidilutė“ surengė dar du moterų kūrybos vakarus – 1935 ir 1938 metais. Abu vyko gruodžio 8-ąją.
Prozininkė Karolė Pažėraitė, prieškariu pagarsėjusios apysakos jaunimui „Nusidėjėlė“ autorė, poetui Stasiui Santvarui yra rašiusi apie moterų literatūros vakarą, kuris vyko 1948 m. balandžio 8-ąją. Neaišku, kur jis vyko. Gal Brazilijoje, kur tuo metu gyveno K. Pažėraitė, vėliau persikėlusi gyventi į Putnamą (JAV).
1995–2015 m. Maironio namuose įvyko dvidešimt moterų literatūros ir muzikos kūrybos vakarų.

Visa galerija
Atgal