Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
11
lapkričio
2019

KNYGOS „VILEIŠIO AIKŠTĖ...“ PRISTATYMAS

Lapkričio 21 d., ketvirtadienį, 17 val. Maironio lietuvių literatūros muziejus kviečia į rašytojo Edmundo Janušaičio knygos „Vileišio aikštė – šnabždesių ABC“ pristatymą. Kartu su autoriumi dalyvaus knygos leidėjas Tautvydas Majauskas, redaktorius Jonas Vabuolas, viršelio dailininkas Gintautas Velykis, rašytojai Nijolė Raižytė, Stanislovas AbromavičiusVakarą ves Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas, dramaturgas Gediminas Jankus.

Knygą bus galima įsigyti!
 
P. s. Laukia netikėtumai: mažojo Andriaus pasirodymas ir Vileišio aikštės garsinis prisistatymas.


Žaliakalnio brukas (2010), Žaliakalnis – Prisikėlimo parapija (2013) – tai ankstesnių Edmundo Janušaičio knygų pavadinimai, kryptingai pabrėžiantys jo kūrybos „filotopinį“ pobūdį. Pastaroji, Vileišio aikštė – šnabždesių ABC, pratęsia šią „topografinę“ tradiciją ir svarbiausią jos mintį: prisirišimas, susiliejimas su konkrečia gyvenamąja vieta yra esminė žmogaus būtiškoji savybė, harmonizuojanti jo santykį tiek su aplinkiniu, tiek su savo vidiniu pasauliu.
Iš pažiūros aiškios laiko ir erdvės koordinatės (Antrojo pasaulinio karo metai, tam tikros griežtai apibrėžtos Kauno Žaliakalnio rajono ribos) vis dėlto nesuponuoja aiškaus, nuoseklaus realistinio pasakojimo ar vientisos fabulos: konkrečios realybės vaizdiniai – Ąžuolyno stirniukas, kareivinės Radvilėnų plente ar karo metais bulvėmis apsodinta Vileišio aikštė, dar visai neseniai buvusi kauniečių iškilmių vieta su išlakia liepa jos pakrašty – tėra atspirtis lyrinei refleksijai, kuri ir lemia E. Janušaičio kūrybinės raiškos individualumą.
Knygos autorius, visų pirma poetas ir bardas, pasižymintis impulsyvia ir ekspresyvia metaforų stilistika, sau būdingų poetinių priemonių arsenalą perkelia į prozinę formą: prisiminimų sužadinta vaizduotė netikėtai personifikuoja, įdvasina, suteikia gyvybės, atrodytų, patiems aiškiausiems daiktų pavidalams, kurių polifoniški „šnabždesiai“ natūraliai įsilieja į pasakotojo minčių srautą ir kalbėjimo ritmą.

Jonas Vabuolas

Visa galerija
Atgal