Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
28
balandžio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

KNYGOS „JUSTINO MARCINKEVIČIAUS LAIKAS“ SUTIKTUVĖS

Vasario 16 d., ketvirtadienį, 13 val. Maironio namuose – istoriko, politiko, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro, Europos Sąjungos komisaro Vytenio Povilo Andriukaičio knygos „Justino Marcinkevičiaus laikas“ sutiktuvės.

Kartu su knygos autoriumi dalyvaus žurnalo „Santara“ vyriausiasis redaktorius Romualdas Norkus, kompozitorius, akademikas Giedrius Kuprevičius, aktorius Petras Venslovas, renginį ves muziejaus direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė.

Maloniai kviečiame!


Iš knygos anotacijos:

Disidento, mediko, istoriko, aukšto rango politiko Vytenio Povilo Andriukaičio apmąstymai apie Justiną Marcinkevičių verčia plačiau ir giliau mąstyti apie apie praėjusį, esamą ir būsimą laikmetį.


POLITIKAS apie POETĄ


Kad plačiai žinomas politikas imtųsi rašyti apie poetą, – šiandieninėje Lietuvoje retas ir įsidėmėtinas atsitikimas. Politikai ir taip turi ką veikti, ypač jeigu nori, kad būtų matomi kaip politikai.
Vytenis Povilas Andriukaitis parašė apie Justiną Marcinkevičių. Štai ir įvykis! Aiškinasi, kad rašė mano įkalbėtas. Ir kuklinasi. Visai be reikalo. Ne literatūros žmogaus suvokimas ir kalba iš tiesų yra kita kalba. Kiti aspektai, kiti kontekstai ir rakursai. Prasmės kitos.
Pats turiu pasiaiškinti, kodėl kalbinau jį parašyti prisiminimų. Pasitaikydavo pabendrauti su Andriukaičiu, ir įsiminiau, kad mudviejų pokalbiuose jis dažnai deklamuodavo Marcinkevičiaus eilėraščius, kalbėdavo apie jo poezijos poveikį žmonių lietuviškajam susipratimui. Sutiko paskaityti keletą jo eilėraščių Vilniaus knygų mugės renginyje, kurį turėjau vesti (jau po Marcinkevičiaus mirties), ir raiškiai padeklamavo juos, kaip sakoma, „be popieriuko“. Toliau. Teko prižiūrėti žurnalistės Ingos Liutkevičienės pokalbių su Vyteniu Povilu Andriukaičiu knygos „Lietuviškas imunitetas“ (2012) parengimą ir išleidimą. Įsiminiau, kaip tuose pokalbiuose politikas Andriukaitis apibrėžė poeto Marcinkevičiaus vaidmenį Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo veiksme. Plačiai, esmingai apie tai pakalbėjo, palietė ir kitus poeto poveikio visuomenei klausimus.
Tiek paaiškinimų. O šitą didelį Andriukaičio straipsnį, kaip jo „užsakovas“, turbūt pirmas skaičiau. Iš karto supratau, kad prisiminimų apie poetą knygai tiks tik toji straipsnio dalis, kuri vertintina kaip prisiminimai. Taip su autoriumi ir susitarėme. Tačiau rašinio visuma atrodė vertinga su reagavimais į poeto užsipuolimus, kūrėjui lemto laiko, vaidmens ir laikysenos apmąstymais, su pilietiškąja jo kūrybos ir veiklos traktuote. Be to, straipsnis turi savą kompozicinę, emocinę ir stilistinę šerdį, jis teka kaip nuoseklus, kryptingas pasakojimas. Dėl to atsirado mintis paskelbti jį visą, ir žurnalas „Santara“ į šį pasiūlymą atsiliepė. 2016 m. vasaros ir rudens numeriuose išspausdino. Kai kurių autoritetingų skaitytojų paakinta ta pati „Santara“ ėmėsi išleisti viską ir atskira knygele, kartu apglėbti straipsnyje minimos dailininkės Gražinos Didelytės grafiką Justino Marcinkevičiaus poezijos motyvais.
Pirmasis straipsnio skaitytojas pastebėjo, kad kai ką iš Marcinkevičiaus poezijos rašantis politikas cituoja „iš atminties“.
Štai čia stabtelėkime.
Labai svarbi žinia. Kad daugybė Marcinkevičiaus posmų yra įsirėžę į rašančiojo sąmonę. Kaip tolydžio aiškėja – yra veikę ir paveikę jo pasaulėžiūrą, etiką, tam tikrą elgesio būdą viešojoje erdvėje ir persekiojimo sąlygomis.
Tai žinia ne tik apie Andriukaitį. Jis pats pasakoja apie sutiktus žmones, paveiktus Marcinkevičiaus kūrybos panašiai. Grįžkime. Visų pirma visgi tai žinia apie Andriukaitį. Sakykime, dar jaunuolį. Laptevų tremtinių vaikas, aktyvus vaikinas, atkakliai lavinantis save, sąmoningai apsisprendęs ruoštis politiko veiklai, telkiantis argumentus ir pastangas Lietuvos nepriklausomybei atkurti, – aptinka poetą, kuris jį traukia, žavi, kelia dvasią ir skatina atkakliai bei sumaniai eiti pasipriešinimo keliu. Kaip tyliai sakydavo mūsų tėvai – Lietuvos keliu.
Poetą, turėjusį tokių galių ir atlikusį tokį vaidmenį, šiandieninis Andriukaitis kelia ir gina aistringai, kartu pateikdamas plačią socialinę argumentaciją. Jo aštrūs atkirčiai Nerijai Putinaitei&Co pereina į šiandieninės mūsų visuomenės susisluoksniavimo analizę europiniame kontekste. Nebūtų eurokomisaras...
Yra žmonės, gyvenusieji ir tebegyvenantys Marcinkevičiaus traukos lauke. Jo kūryba padėjo gyventi ir išgyventi. <...>

 Iš Valentino Sventicko įžanginio knygos straipsnio, 2016 m. lapkritis, Vilnius

Visa galerija
Atgal