Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
22
rugsėjo
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

KNYGOS „JURGIS BALTRUŠAITIS. LAIŠKAI“ SUTIKTUVĖS

Birželio 15 d., trečiadienį, 17 val. maloniai kviečiame į kultūros vakarą JURGIO BALTRUŠAIČIO pokalbių vainikai ir knygos „Jurgis Baltrušaitis. Laiškai“ sutiktuves.
Dalyvaus kino režisierius ir istorikas Jevgenijus Cymbalas, literatūros ir filosofijos istorikas, vertėjas prof. Nikolajus Kotreliovas, prof. Viktorija Daujotytė, muziejaus direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė, dr. Mindaugas Kvietkauskas, dr. Julija Snežko, dr. Gediminas Mikelaitis, aktorė Dalia Michelevičiūtė.
Bus rodomas J. Cymbalo filmas „Sidabro amžiaus riteris“.


Trumpai apie knygą ir Jurgį Baltrušaitį:

Leidinį parengė kino režisierius ir istorikas Jevgenijus Cymbalas, literatūros ir filosofijos istorikas, vertėjas prof. Nikolajus Kotreliovas (abu iš Maskvos), literatūros istorikai Gediminas Mikelaitis ir Julija Snežko.
Knygą išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, finansavo Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos kultūros taryba.

Poetas, vertėjas, diplomatas Jurgis Baltrušaitis (1873–1944) – žymi mūsų kultūros ir valstybės asmenybė. Gimė Paantvardžio kaime (Jurbarko r.), mokėsi Kauno gimnazijoje, baigė Maskvos universiteto Gamtos skyrių, kartu studijavo literatūrą, mokėsi kalbų.
1899 m. kartu su bendramoksliu Sergejumi Poliakovu įkūrė leidyklą „Skorpion“, bendradarbiavo simbolistų leidiniuose. Po 1917 m. trumpai vadovavo Maskvos rašytojų organizacijai. 1920–1939 m. Lietuvos ambasadorius SSRS; nuo 1939 m. Lietuvos pasiuntinybės Prancūzijoje patarėjas. 1932 m. Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras.
J. Baltrušaitis išleido eilėraščių rinkinius „Žemės Laiptai“ (1911), „Kalnų Takas“ (1912, abu rusų k.) ir „Ašarų vainikas“ (1942, I d., lietuvių k.). Visa jo lietuviška poezija buvo išleista po Antrojo pasaulinio karo. 
J. Baltrušaitis į rusų kalbą išvertė ir redagavo daugelį G. D‘Annunzio, K. Hamsuno, G. Hauptmanno, H. Ibseno, M. Maeterlincko, F. Nietzschės, A. Strindbergo, R. Tagorės, O. Wilde‘o ir kitų autorių dramų, prozos, filosofijos veikalų; lietuvių liaudies dainų, keletą lietuvių poetų eilėraščių. Mirė Paryžiuje, palaidotas Mon Ružo kapinėse.
J. Baltrušaičio laiškų moksliniame leidinyje (laiškų originalai ir vertimai, iš rusų ir italų kalbų) publikuojama per 200) laiškų. Jie rašyti rašytojams (lietuviams – Vincui Krėvei-Mickevičiui, Baliui Sruogai, rusams – Andrejui Belui, Valerijui Briusovui, Viačeslavui Ivanovui; italui – Giovanniui Papiniui), teatro režisieriams (Vsevolodui Mejerholdui, Vladimirui Nemirovičiui-Dančenkai, Konstantinui Stanislavskiui), filosofui Nikolajui Berdiajevui, kompozitoriui Aleksandrui Skriabinui, aktorei Alisai Koonen, diplomatams Vaclovui Sidzikauskui, Jurgiui Šauliui, Juozui Urbšiui ir kitiems. J. Baltrušaičio laiškų keliai sudėtingi. Kaip rašo leidinio įvadinio straipsnio autorė Viktorija Daujotytė: „Jo laiškai įvairūs – nuo dalykinio raštelio, kuriuo tariamasi susitikti, kviečiama užeiti, apskritai, kas nors pranešama, iki jautrios introspekcijos teksto, galiausiai – iki mažo literatūrinio-filosofinio etiudo ar teatro reformos projekto. J. Baltrušaičio laiškai – medžio principo: kamienas – bendravimas su pagrindiniu adresatu, šakos – vardų, adresų atsišakojimai; ir jiems buvo rašoma, galiausiai – mažyčiai lapeliai, vienetiniai laiškai, atvirukai”. 
Dauguma laiškų skelbiama pirmą kartą (čia yra ir anksčiau nepublikuoti laiškai G. Papiniui, A.  Koonen, K. Stanislavskiui). Ypač įdomus J. Baltrušaičio bendravimas ir draugystė su žymiausiais Rusijos ir Vakarų Europos šalių inteligentais (rašytojais, režisieriais, aktoriais, muzikais). Jis dalyvavo naujausių tuometinių idėjų ir meninių formų svarstymuose. Knygoje skelbiamas ir didelis pluoštas intymiųjų, meilės laiškų aktorei A. Koonen.
Šis laiškų rinkinys atveria dalį naujų legendinės J. Baltrušaičio asmenybės klodų, svarbių mūsų kultūros ir valstybingumo istorijai.

Maloniai kviečiame!

Visa galerija
Atgal