Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
20
spalio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

KONFERENCIJA

2017 m. spalio 11 d., trečiadienį, Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13, Kaunas) vyks tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Gimtoji kalba: išlaikyti, gražinti, skleisti...“, kurią remia Lietuvos kultūros taryba. Tai – 28-oji mokslinė konferencija muziejuje ir pirmoji, kurioje dalyvaus svečiai iš užsienio. Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narė Jūratė Caspersen pasidalys įžvalgomis, kokie veiksniai padeda ar trukdo išlaikyti gimtąją kalbą gyvenant užsienio šalyse, ypač multilingvistinėje Šveicarijoje, bei koks yra santykis tarp gimtosios kalbos puoselėjimo ir tapatybės išlaikymo. Muziejuje veiks fotografijų paroda „Lietuvių Šveicarija“, kurią bus galima aplankyti iki lapkričio 4 d. Kaliningrado regioninės lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas, Rusijos Federacijos nusipelnęs mokytojas, 2017 metų Felicijos Bortkevičienės kalbos premijos laureatas Aleksas Bartnikas skaitys pranešimą „Gimtosios kalbos ir etninės kultūros puoselėjimas ir ugdymas nelietuviškoje aplinkoje: savitumas ir keblumai“. Pranešėjas kalbės apie lituanistinio švietimo Kaliningrado srityje padėtį ir patirtis, apie kalbos ir kultūros ugdymo pagrindines priemones bei formas nelietuviškoje aplinkoje, apie kalbos pažinimą lietuvių kultūros pagrindu. Konferencijos metu bus pristatytas Kaliningrado srities vaikų kūrybinės stovyklos „Palikimas – 4“ dalyvių projektas – 12 min. trukmės animacinis filmas pagal Maironio baladę „Jūratė ir Kastytis“ (rež. Valentas Aškinis, komp. Gediminas Zujus). Šiandien itin aktualias temas gvildens mokslininkai dr. Rita Miliūnaitė ir dr. Antanas Smetona. Pastarasis prelegentas skaitys pranešimą „Lietuvių kalba – dabarties mitologija ir visuomeninis būvis“, kuriame analizuos lietuvių kalbos padėtį mūsų visuomenėje, kalbės apie lietuvių kalbos traukimąsi iš kai kurių gyvenimo sričių, papildomų raidžių atsiradimą, moterų pavardžių rašybos pokyčius, politkorektiškumo ir tolerancijos grimasas kalboje, rašybos ir skyrybos reformas, emigrantų nutautėjimą ir t.t. bei bandys atsakyti į klausimą, kur čia yra grėsmės ir kur privalumai. Dr. Ritos Miliūnaitės pranešimo tema – „Lietuvių kalbos leksika: paveldas, atsinaujinimo būdai ir paskatos XXI a. pradžioje“. Pranešėja, remdamasi Lietuvių kalbos institute kaupiamu Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynu (http://naujazodziai.lki.lt/), apžvelgs svarbiausias XXI a. pr. lietuvių kalbos leksikos pokyčių kryptis (skolinimasis, vertyba, naujadaros procesas) ir atsinaujinimo būdus, aptars dažniausias naujų žodžių atsiradimo paskatas. Kita prelegentė – poetė, vertėja, Lietuvos rašytojų sąjungos narė Regina Katinaitė-Lumpickienė – pristatys neišsenkančią lietuvių kalbos versmę, atgaivinančią, praturtinančią žodyną ir neleidžiančią pamiršti savasties – tarmę. Autorė pranešime remsis savo tarmine kūryba, kurios aruode yra 4 eilėraščių knygos, Antano Miškinio „Žaliaduonių gegužės“ inscenizacija teatrui, pjesė „Pasakų vežėčias“ lėlių teatrui, dainų tekstai, renginių scenarijai, parašyti gimtąja rytų aukštaičių uteniškių patarme. Kauno universitetinės gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Judita Sakalienė paanalizuos, kokia yra ne tik raštingumo, bet apskritai gimtosios kalbos situacija šiuolaikinėje mokykloje. Pranešime išsakytos mintys bus paremtos darbo gimnazijoje patirtimi ir I–IV klasių gimnazistų tyrimo rezultatais. Taip pat bus aptartas Kalbos kultūros metams skirtas lietuvių kalbos vartojimo konkursas, kuriame dalyvavo visos gimnazijos klasės. Paminėtas kontekstas padės susidaryti nuomonę, ką šiuolaikiniai mokiniai mano apie gimtąją kalbą, kaip jos mokosi ir kokių problemų iškyla tame mokymosi procese. Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė skaitys pranešimą „Kalbos tobulinimas: tarp savarankiškumo ir priklausomybės (Maironio ir Žemaitės variantai)“, kuriame bus apžvelgiamas dviejų klasikų kūrybos procesas. Maironis buvo pats savo knygų redaktorius ir kalbos tvarkytojas, jis sekė kalbos naujienas, pritaikė jas savo kūryboje. Tuo tarpu kitas atvejis yra Žemaitės kūryba. Rašytoja savo kūrybinio kelio pradžioje dar sunkiai rašė lietuviškai, jos kūrinius taisė P. Višinskis, G. Petkevičaitė-Bitė, tačiau daugiausia – kalbininkas J. Jablonskis, kuris studentams klasikės kūrybą cituodavo kaip vaizdingos kalbos pavyzdį, tačiau taisyti kalbą tekdavo gan daug. Maironio lietuvių literatūros muziejaus Seniausios literatūros skyriaus vedėja Audronė Gedutienė per senąsias knygas pristatys spaudos, kalbos ir literatūros istoriją, o Bernardo Brazdžionio rinkinio skyriaus vedėja Jūratė Ivanauskienė atskleis, kaip Bernardas Brazdžionis, gyvendamas išeivijoje, dėjo dideles pastangas lietuvybės išsaugojimui, gimtojo žodžio puoselėjimui. Tai atsispindėjo ne tik poezijoje ir literatūros kritikoje. Lietuviškos tapatybės išsaugojimu, taisyklingos lietuvių kalbos plitimu jis rūpinosi ir švietėjiškoje veikloje, ypač dirbdamas lituanistinėse mokyklose Ravensburge, Bostone, Los Andžele.
Primename, kad konferencijos dalyvių pranešimai lapkričio mėnesį bus išleisti atskiru leidiniu, kurio leidybą taip pat parėmė Lietuvos kultūros taryba. Tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos „Gimtoji kalba: išlaikyti, gražinti, skleisti...“ klausytojai, kurie užsiregistruos iš anksto, gaus klausytojo pažymėjimus.
Kviečiame visus aktyviai dalyvauti!
 
Konferencijos programa ir kita svarbi informacija čia>>

Parengė pavaduotoja muziejininkystei Deimantė Cibulskienė

Visa galerija
Atgal