Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
16
liepos
2018

„ŽALIOS METŲ SALOS“ (E. Matuzevičiui – 100)

Šių metų pabaigoje poetui, vertėjui, redaktoriui, kultūrininkui Eugenijui Matuzevičiui sukanka šimtas metų. Šia gražia proga Maironio lietuvių literatūros muziejuje parengta paroda „Žalios metų salos“. Eug. Matuzevičiaus fondas muziejuje didelis. Saugoma didžiulė memorialinė biblioteka, gausu fotografijų, ypatingai daug laiškų, taip pat knygų su dedikacijomis...
Iš vaikystės kokių nors ženklų neišlikę. Parodos pradžioje – Eug. Matuzevičius gimnazistas. Mokėsi Biržų A. Smetonos gimnazijoje. Vienoje iš fotografijų matome Eug. Matuzevičių su kūrybos bičiuliais – Leonardu Žitkevičiumi, Povilu Naktiniu, Petru Zablocku. Vilki ilgus apsiaustus, užsidėję gimnazistiškas kepures. Fotografuota Biržuose 1935-aisiais. Eug. Matuzevičius žavėjosi B. Sruogos, K. Binkio, B. Brazdžionio, K. Jakubėno, L. Žitkevičiaus poezija. Leonardas Žitkevičius – gimnazijos literatas, artimas Eugenijaus bičiulis. Jis padėjo Eugenijui paredaguoti pirmuosius eilėraščius, supažindino su eilėdara, davė įvairių patarimų. Graži Leonardo ir Eugenijaus bičiulystė tęsėsi visą gyvenimą... Parodoje eksponuojama portretinė Leonardo fotografija ir du laiškai, rašyti Eugenijui. Parodos pradžioje daug originalių fotografijų iš Biržų literatų gyvenimo...
Pirmieji Eugenijaus eilėraščiai pasirodė vaikų žurnale „Žvaigždutė“ 1932 metais. Parodoje eksponuojami ankstyvieji poeto rankraščiai, datuoti 1936 m. Gimnazijoje Eugenijus susipažino su kitais gimnazistais literatais. Tai Paulius Drevinis, Petras Zablockas, Mamertas Indriliūnas, Paulius Jurkus, Bronius Krivickas, Vytautas Mačernis... Prisiminimuose apie V. Mačernį Eug. Matuzevičius rašė: „Su V. Mačerniu neakivaizdiniu būdu susipažinome maždaug 1936-1937 metais, kai jis mokėsi Telšių gimnazijoje, o aš – Biržų. Iš kronikos žinučių moksleivių spaudoje jau žinojau, kad Telšiuose yra jaunas poetas Vytautas Mačernis. Paskui mes pradėjome susirašinėti. O šiek tiek vėliau susitikdavome moksleivių literatų vakaruose, kuriuose dalyvaudavo kelių gimnazijų atstovai. Kai mokėmės gimnazijoje, su Vytautu buvom susitikę tik kelis kartus. Laiškai tapo pagrindinė bendravimo forma. Dar pasikeisdavome šapirografuotais literatų laikraštėliais. Jis atsiųsdavo Telšių gimnazijos laikraštėlį „6 žaros“, o aš jam – „Literatą“, biržiečių moksleivių literatų „oficiozą“...
Pirmoji Eug. Matuzevičiaus knyga išėjo 1941 metais. Knyga „Pavasario taku“ skirta brangiai, daug vargo patyrusiai Motinai. Motina Klaudija Gramenickaja-Matuzevičienė, kilminga miestietė, pasiturinčių pirklių dukra. Iš jos Eugenijus paveldėjo jausmingumą... Parodoje eksponuojama pirmoji knyga su Eug. Matuzevičiaus įrašu muziejui.
Parodoje eksponuojama labai įdomi fotografija, kurioje matome šešis šatrijiečius – V. Mačernį, M. Indriliūną, K. Bradūną, P. Jurkų, B. Krivicką ir Eug. Matuzevičių. Visi jie – Vilniaus universiteto studentai. Jie rinkdavosi pas profesorių V. Mykolaitį-Putiną, skaitydavo savo kūrybą, diskutuodavo... Šių žmonių likimai tragiški, vieni pasitraukė į užsienį, kiti išėjo į mišką... V. Mačernis žuvo 1944-ųjų rudenį, Mamertas ir Bronius žuvo partizanų kovoje, K. Bradūnas, A. Čipkus (Nyka-Niliūnas), H. Nagys pasitraukė į Vokietiją, vėliau į JAV. P. Aukštikalnytė, P. Drevinis, K. Umbrasas, Eug. Matuzevičius liko Lietuvoje. Likę Lietuvoje buvo visaip varžomi ir laužomi tarybinės santvarkos. Eug. Matuzevičius bandė prisitaikyti, kurti, dirbti kultūros labui...
Eug. Matuzevičius dirbo Grožinės literatūros leidykloje redaktoriumi, vėliau buvo Rašytojų sąjungos konsultantas. Padėjo iš tremties grįžusiems literatams, globojo jaunuosius rašytojus. Apie nuoširdžią Eug. Matuzevičiaus pagalbą prisimena poetė R. Skučaitė. Eug. Matuzevičius tarsi „atrado“ Janiną Degutytę. Padėjo jai, skatino rašyti, ramino ir guodė. Eug. Matuzevičius buvo labai širdingas žmogus, be galo rūpinosi kitais. Išsaugojo B. Krivicko eilėraščių pluoštą, perrašė juos mašinėle, originalus perdavė Literatūros ir meno archyvui, rūpinosi V. Mačernio eilėraščių išleidimu, jo muziejumi, atminimu... Blaiviai vertino savo kūrybą, rūpėjo kitų reikalai...
Parodoje eksponuojamose fotografijose matome poetą Eug. Matuzevičių su kitais rašytojais – Albinu Žukausku, Kaziu Inčiūra, Kaziu Bradūnu, Ieva Simonaityte, Stasiu Anglickiu, Antanu Miškiniu, J. Apučiu... Eug. Matuzevičius labai mėgo bendrauti, mokėjo pasakyti šiltą žodį... Prisiminimuose teigiama, kad buvo didelis pasakorius.
Parodoje eksponuojama Eug. Matuzevičiaus originalioji kūryba bei vertimai. Jis išvertė iš latvių kalbos A. Brigaderės J. Rainio kūrinių. Iš rusų kalbos vertė A. Tolstojų, M. Gorkį ir kitus. Knygos beveik visos su autografais, įrašais.
Parodoje „Žalios metų salos“ eksponuojamos puikios juodai baltos fotografijos – J. Grikienio, O. Pajedaitės, B. Aleknavičiaus. Fotomenininkas R. Rakauskas 1987-aisiais fotografavo Eug. Matuzevičių Krinčine. Jose – Eug. Matuzevičius žvelgia pro savo vaikystės namų langą, vaikštinėja prie gimnazijos, kurioje mokėsi. Krinčinas – poeto pradžių pradžia. Krinčinas buvo labai svarbus ir senatvėje. „Mano eilėraščiuose daug kas iš ten, iš tų lygumų, kur palijus molis limpa prie batų ir tarsi primena, jog visados turi išlikti ištikimas tam kraštui. Vaikystės ir jaunystės Krinčinas įaugęs į mano atmintį. Sapnuose dulka jo keliai ir vieškeliai, kartais tarsi vėl keliauju į atlaidus ar pakermošius. Matai ąsočius putojančio alaus, girdžiu dainas, dainuotas Pasvalyje, Vabalninke, Saločiuose, Gulbinėnuose, Pabiržėje, Miežiūnuose. Visa gyva. Nors jau ten beveik nebėra senųjų Krinčino kapinių, kur palaidota mano prosenelė Valuntienė, ir senieji topoliai palūžo. Nuvažiavęs žiūriu jau į kitus medžius, kurie užaugo per pastaruosius kelis dešimtmečius.“

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus muziejininkė Albina Protienė,
parodos fragmentus fotografavo Zenonas Baltrušis

Visa galerija
Atgal