Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
22
liepos
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

„TEATRAS MAN YRA PIRMIAUSIA LITERATŪRA“

Šiuos žodžius ne kartą yra ištaręs bei parašęs ryškiausias avangardinės literatūros atstovas lietuvių literatūroje – Kostas Ostrauskas (1926–2012). 1944 metais aštuoniolikmetis jaunuolis nuo artėjančios sovietų okupacijos pasitraukė iš Lietuvos į Vakarus. Gyvendamas Vokietijoje, o vėliau Jungtinėse Amerikos Valstijose, svajojo sugrįžti į Tėvynę... Deja, durys į okupuotą Lietuvą buvo aklinai užvertos, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę jau nebuvo fizinių jėgų leistis kelionei per Atlantą. 2012 m. sausio 9 d. Filadelfijoje nustojo plakusi rašytojo širdis.
2014 m. birželio 9 d. Darius Ostrauskas su žmona Gina iš Filadelfijos į Kauną atvežė urną su rašytojo palaikais. Tą pačią dieną Rašytojų panteone, Petrašiūnų kapinėse, greta čia besiilsiančių spaustuvininko Mykolo Morkūno, rašytojų Stasio Santvaro, Antano Gustaičio, Petro Babicko amžinam poilsiui atgulė ir Kostas Ostrauskas. 
Maironio lietuvių literatūros muziejus, kuriame saugomas paties rašytojo perduotas šių eilučių autorei rašytinis kultūrinis palikimas, tapo jo antrais namais. Siekdamas išvengti atsitiktinių interpretacijų, rašytojas „prie“ arba „ant“ archyvinės medžiagos surašė pastabas bei komentarus. Rašytojo kūrybinis rinkinys turtingas. Išskirtinis yra epistolinis palikimas: saugoma apie pustrečio tūkstančio laiškų, surinkti beveik visi rankraščiai, dokumentai iš Lietuvos, Vokietijos bei Amerikos, knygos. Medžiaga yra tvarkoma, tyrinėjama, publikuojama, eksponuojama.
Šiuo metu muziejuje veikia K. Ostrausko atminimui parengta paroda: per unikalias archyvalijas apžvelgtas rašytojo gyvenimas bei kūryba. Parodoje eksponuojamos rašytojo dokumentinės, portretinės nuotraukos iš Lietuvos, Vokietijos DP stovyklos, studijų Pinneberge, Amerikoje akimirkos. Dokumentai patvirtina jo mokimąsi Kauno 6-ojoje gimnazijoje, darbą Jaunojo žiūrovo teatre. Vokietijoje lankė Liubeko gimnaziją, studijavo Pabaltijo universitete Pinneberge, lankė profesoriaus Ivanausko dainavimo pamokas. Amerikoje studijavo Pensilvanijos universitete, buvo paskutinis V. Krėvės-Mickevičiaus studentas. Nuotraukose užfiksuotos įvairios gyvenimo akimirkos – Lietuvoje, Vokietijoje – su prof. Ernestu Fraenkeliu, Vaclovu ir Mykolu Biržiškomis, su prof. Ivanausku dainavimo klasėje. Amerikoje buvo aktyvus Lituanistikos instituto veikloje, priklausė „Santarai-Šviesai“, bendradarbiavo kultūrinėje literatūrinėje spaudoje. Šiluma ir jaukumu dvelkia šeimos nuotraukos – su žmona Danute, su sūnumi Dariumi bei su marčia – Gina Koontz.
Parodoje lankytojai pamatys jo kūrybinius rankraštinius sąsiuvinius – viename jų surašyti poetiniai bandymai. Pirmuosius eilėraščius bei prozos vaizdelius ir pjeses parašė Vokietijoje, vėliau jo kūrybos kelias tęsėsi per Niujorką į Filadelfiją. Rašė pjeses, farsus, komedijas, filosofines pjeses, literatūros kritiką, straipsnius dienos aktualijomis. Paskutiniais metais, nors ir buvo ligų kamuojamas, tačiau kūrybingai rašė. Užbaigė keletą pjesių, kurias parengė ir atskira knyga „Paskutinis Kvartetas“ išleido Lietuvių literatūros bei tautosakos institutas.
Eksponuojami ankstyvieji rašytojo kūriniai: 1950 metais sudarė poezijos rinktinę, pavadinęs „Preliudai ir fugos“. Kaip vėliau rašė, „laimei buvo neišspausdinta“. Viena ankstyvųjų rašyta ir novelė: „Eketė“. Pirmosios pjesės  „Pypkė“ ir „Kanarėlė“, taip pat surašytos į didokus sąsiuvinius. Eksponuojami ir pjesės „Jūratė ir Kastytis“ rankraščiai. Užrašų sąsiuviniuose – „Bacho fleita“, „Ars amoris“, „Balys iš Baibokų“, „Anna ir Emma“. Išskirtinę grupę sudaro jo mokykliniuose sąsiuviniuose surašyta pirmoji absurdo pjesė „Gyveno kartą senelis ir senelė“ (4 sąsiuviniai ir du bloknotai).
Parodoje yra mašinraščiai, o vėliau ir kompiuteriniai pjesių rankraščiai – „Cyrana de Bergerac“, „Triskaidekapphobia“; „Literatūros teorijos“ ir kiti.
K. Ostrauskas parašė ir išleido per dvidešimtį knygų: dramos, pjesės, farsai, komedijos, literatūros kritikos. Ryškiausias avangardinės literatūros atstovas lietuvių literatūroje absurdo teatrui charakteringomis priemonėmis gvildeno žmogaus egzistencijos pagrindus. Avangardizmo bruožai ryškūs jau pirmojoje K. Ostrausko pjesėje „Pypkė“ (1951), o pirmąja avangardistine pjese lietuvių literatūroje laikoma „Gyveno kartą senelis ir senelė“ (1963–1969). Kitos žymiausios pjesės: „Žalioj lankelėj“: dvi vienaveiksmės dramos (1963); „Kanarėlė“: 3-jų veiksmų drama (1958); „Duobkasiai“ (1964–1965), „Lozorius“ (1971); „Kvartetas“: dramos (1971); „Vaižgantas“ (1994); „Spec(tac)ulum mundi“ (2003); „Dramos ir mikrodramos“. (1977, 2002); „Ketvirtoji siena: kūryba – kritika, kritika – kūryba“ (1996); „Kaliausės mirtis“: dramos, komedijos, mikrodramos (1996); „Ars amoris“: Historiae sacrae et profanae (1991); „Eloiza ir Abeliardas“: historia calamitatum (1998); „Gundymai“ (1983).
Parodoje eksponuojamos beveik visos rašytojo, dramaturgo knygos bei nuotraukos, kuriuose įamžinti jo pjesių pastatymai Amerikoje bei Lietuvoje. Jis neteikė didelės reikšmės pjesių pastatymams, tvirtai teigdamas, kad „teatras man yra pirmiausia literatūra“.
Rašytojas nepaliko išsamios autobiografijos. Pasak jo, ji „pateisinama nebent tik tada, kai jokio kito rimtesnio darbo nebesugebi. Rašyti apie save – tai rašyti taip, kaip norėtum, kad būtų buvę, tai pozuoti, rodyti save ne tokį, koks esi buvęs ir tebesi, o koks norėjai būti <…> Tad tegaliu tik trumpai pasakyti: gimiau 1926 metais Veiveriuose, vaikystė ir jaunystė prabėgo – kur kas per greitai – daugiausia neužmirštamuose Šančiuose, – taip, neužmirštamuose, – o nuo 1949 m. per nesusipratimą gyvenu Amerikoje. Čia atrodo ir numirsiu. Nei šis, nei tas.“ Ostrauskiška „Autobiografija“ – trumpai glausta, tačiau padovanotos Lietuvai  unikalios archyvalijos atveria vieno iškyliausių išeivių rašytojų, puoselėjusio lietuvių kalbą, dirbusio vardan Lietuvos, gyvenimo bei kūrybos kelius.

Parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė

Visa galerija
Atgal