Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
29
gegužės
2020

STASYS DŽIUGAS

Šių metų gruodžio 6 d. sukanka šimtas metų, kai Juodkėnuose, Raseinių r., gimė poetas ir prozininkas Stasys Džiugas. Vaikystę ir ankstyvąją jaunystę jis praleido Lietuvoje, 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Pabėgėlių stovykloje Hanau su rašytoju A. Baronu ir dviem mokytojais leido laikraštėlį vaikams „Gimtinės žiburėliai“, 1946–1949 m. studijavo literatūrą Frankfurto prie Maino universitete. Nuo 1949 m. persikėlė į JAV. 2011 m. kovo 31 d. iškeliavo amžinybėn, buvo palaidotas Lemonto šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.
Šalyje, kurioje gyveno daugiau nei pusę šimtmečio, išleido knygų vaikams: eilėraščių rinkinį „Kiškučio vardinės“ (1953, antroji laida 1976), pasaką „Keturi valdovai“ (1955), eiliuotą pasaką „Neklaužados“ (1958). 1974–1978 m. administravo „Pasaulio lietuvio“ žurnalo leidimą, 1975–1993 m. dirbo „Draugo“ administracijos ir spaustuvės reikalų vedėju, talkino redakcijai, nuo 1950 m. rūpinosi iliustruoto vaikų laikraštėlio „Eglutė“ leidyba. Už eilėraščių ir pasakų vaikams knygą „Kiškis neša dovanų“ 2004 m. apdovanotas Lietuvių rašytojų draugijos premija.
S. Džiugo kūryboje vyrauja tėvynės meilės jausmai, sielvartingi išgyvenimai jos netekus, yra darbo, gamtos, žaidimų, mokslo ir svajonių siekimo motyvų. Poeto sukurti eilėraščiai – dainingi, skambūs, artimi mažojo skaitytojo širdžiai, atsiradę iš gilaus vaiko pasaulio pajautimo. Nors autorius ilgai gyveno kitose šalyse, dažniausiai rašė taip, lyg kasdien už lango matytųsi tėviškės gamta, žaliuotų pievos, oštų medžiai, čiulbėtų paukščiai. Jo kūryba kilo iš tolimų, tačiau nepamirštamų vaikystės įspūdžių.
2004 m. S. Džiugui įteiktas Raseinių garbės piliečio pažymėjimas ir ženklas, 2006 m. – apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
 

Parengė Išeivių skyriaus muziejininkė Marija Kaškonienė

Visa galerija
Atgal