Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
12
gruodžio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

„SPAUDOS DRAUDIMAS LOTYNIŠKAIS RAŠMENIMIS“

Kviečiame aplankyti antrąją parodą „Spaudos draudimas lotyniškais rašmenimis“ iš ciklo „Istorija, verta muziejaus“. Parodą parengė Seniausios literatūros skyriaus vedėja Audronė Gedutienė, apipavidalino dailininkė Inga Zamulskienė.

Zenono Baltrušio nuotraukos


 Anei rašto, anei druko mum turėt neduoda: 
 Tegul, sako, bus Lietuva ir tamsi, ir juoda!

                                                                                                             Antanas Baranauskas

Vasario 19 dieną atidaryta ir visuomenei pristatyta paroda „Spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas“. Ši paroda – tai antroji dalis iš parodų ciklo, skirto Maironio muziejaus 80-mečiui ir pavadinto „Istorija, verta muziejaus“. Parodoje „Spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas“ siekiama supažindinti lankytoją su spaudos draudimo laikotarpio būdingais bruožais, išskirtinumu, autoriais, tuo metu rašiusiais ir tiesusiais kelią lietuviškai knygai. Spaudos draudimas (1864–1904) – tai Rusijos imperijos, į kurios sudėtį tuo metu įėjo ir Lietuva, valdžios draudimas spausdinti, įvežti iš užsienio ir platinti Lietuvoje bei Rusijos europinės dalies gubernijose lietuvišką spaudą lotyniškomis raidėmis. Todėl lankytojas pamatys nelegaliosios lietuviškos spaudos Rytų Prūsijoje organizatoriaus, rašytojo ir vyskupo Motiejaus Valančiaus spaudos draudimo metu rašytas ir išleistas knygas: „Vaikų knygelę“ (Tilžė, J. Zabermano lėšos, K. Albregso ir ko spaustuvė, 1868 m.); „Palangos Juzę“ (Vilnius, J. Zavadzkio lėšos ir spaustuvė, 1863 m. Tai kontrafakcinis leidinys, tikrieji leidimo duomenys: Tilžė, J. Zabermano lėšos, J. Reilenderio ir sūnaus spaustuvė, 1882 m.); „Perspėjimą apie šventą tikėjimą“ (Peterburgas, Hincės spaustuvė, 1869 m. Tai kontrafakcinis leidinys, tikrieji leidimo duomenys: Tilžė, O. Mauderodės spaustuvė, 1889 m.) ir kitas knygas. Kontrafakcija (lotynų k. contrafactio – klastojimas) – tyčia neteisingai nurodyta knygos leidimo data, vieta ar autorius, siekiant suklaidinti. Pirmasis lietuviškas kontrafakcinis leidinys buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės reformatų Karaliaučiuje 1684 m. išleista „Knyga nobažnistės krikščioniškos“ su klaidinančiais leidimo duomenimis dėl to meto katalikų nepakantumo kitų tikybų spaudai. Šios knygos antraštėje nurodyta, kad ji išleista Kėdainiuose 1653 m. Ypač daug kontrafakcinių leidinių išėjo lietuviškos spaudos draudimo metais – jie buvo leidžiami neteisingai nurodant ankstesnę leidimo datą ir netikrą spausdinimo vietą, kad suklaidintų lietuviškas knygas lotyniškais rašmenimis persekiojančius carinės valdžios pareigūnus.
Lankytojas pamatys ir memorialinius M. Valančiaus daiktus: puošnų stalą-sekreterą, kėdę, staltiesėles su išsiuvinėtais vyskupo inicialais, drožinėtą ir raižytą padėklą duonai, metalinius stalo įrankių laikiklius ir indelį grietinėlei. Visi šie autentiški XIX amžiaus daiktai priklausė M. Valančiui, jis jais naudojosi. Parodoje eksponuojamos ir kitų autorių kontrafakcinės knygos, knygos, spausdintos graždanka, o platesnės etiketės paaiškina lankytojui nežinomus ar primirštus terminus.
Pagrindinis parodos akcentas – tai Rafaelio „Madonos“ kopija žalvario papuošime (autorius nežinomas, XIX a.), paveikslas iš poeto Antano Vienažindžio rinkinio. Tačiau paveikslas įdomus ne kaip meno kūrinys, bet kaip draudžiamosios spaudos slėptuvė. Įmantrus paveikslo žalvario papuošimas gerai užmaskuoja plačius, dvigubus jo rėmus, kurių galinė dalis nesunkiai atsistumia. Tarp rėmų esančioje ertmėje buvo galima paslėpti pluoštą laikraščių ar plonų knygelių, kurios spaudos draudimo metais paprastai buvo spausdinamos Rytų Prūsijoje ir iš ten gabenamos į Lietuvą. Todėl paveikslas eksponuojamas taip, kad būtų parodyta ši jo funkcija.
Spaudos draudimo metais Mažojoje Lietuvoje pasirodė pirmieji Didžiajai Lietuvai skirti periodiniai leidiniai – „Aušra“, „Varpas“, mūsų nacionalinės nepriklausomybės ankstyvieji šaukliai, todėl lankytojas pamatys pluoštelį šių leidinių ir jų pirmųjų redaktorių J. Basanavičiaus ir V. Kudirkos originalią portretinę nuotrauką bei paveikslą.
Paroda veiks iki kovo 16 dienos. Kviečiame aplankyti.

Parengė Seniausios literatūros skyriaus vedėja Audronė Gedutienė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal