Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
19
spalio
2018

SIMONUI DAUKANTUI – 225

Rugsėjo 12 d. Maironio lietuvių literatūros muziejuje (MLLM) atidaryta paroda, skirta istoriko Simono Daukanto jubiliejui (parengė Seniausios literatūros skyriaus vedėja Audronė Gedutienė, apipavidalino dailininkė Inga Zamulskienė). Simonas Daukantas (1793–1864) – pirmasis profesionalus lietuvių istorikas, pirmosios Lietuvos istorijos lietuvių kalba autorius, rašęs ir leidęs ne tik istorijos veikalus, bet ir skaitinius, vadovėlius, žodynus, ūkio patarimų knygeles, tautosaką.
Šiais metais minime Simono Daukanto 225-ąsias gimimo metines. Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius paskelbė S. Daukanto metais. MLLM taip pat minimas istoriko jubiliejus – numatytos parengti virtuali ir stacionari parodos, skaitomos paskaitos, planuota ir įvykdyta ekspedicija. 2018 m. birželio 13 d. vykome į Papilę, kurioje S. Daukantas gyveno paskutiniaisiais savo gyvenimo metais (1861–1864), mirė ir yra palaidotas. Aplankytas Simono Daukanto memorialinis namas-muziejus, susipažinta su saugomais originaliais eksponatais, ekspozicija. Taip pat aplankytas Papilės piliakalnio viršūnėje esantis S. Daukanto kapas, centrinėje miestelio aikštėje stovintis paminklas S. Daukantui (autorius – Vincas Grybas, statytas 1933 m.) ir kiti objektai. Visa tai nufotografuota, dalį ekspedicijos nuotraukų lankytojas pamatys parodoje.
Muziejuje saugomas S. Daukanto rinkinys gana turtingas. Galime pasidžiaugti, kad jame yra dailininko Adomo Varno 1937 m. tapytas S. Daukanto portretas, dailininko Antano Rimanto Šakalio grafikos darbas S. Daukantui iš serijos „Vilniaus universitetui – 400“ (1979 m.), dailininko Arvydo Každailio iliustracijos S. Daukanto „Būdui senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ (1986 m.). Šie meno kūriniai papuošė parodą.
Saugomi ir eksponuojami pirmieji S. Daukanto knygų leidimai: kultūros istorijos veikalas „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ (1845 m.); tautosakos rinkinys „Dainės žemaičių“ (1846 m.); ūkio patarimų knyga „Ugnies knygelė“ (1849 m.). Ar kiti vertingi XIX a. pab.–XX a. pr. leidiniai: „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių 1822 m.“ (fotografuotinis leidimas, Kaunas, 1929 m.); „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ (antrasis leidimas,1892 m.) ir nemažai kitų.
Istorinio veikalo „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ prakalboje S. Daukantas rašė: „Nes jog ne pats tą pramaniau, ką čia apie tą būdą išrašiau, tai ir vietą parodžiau, kurioje išrašytą radau, ir patarlę, kalboje tebesančią, tvirtindamas senovės raštą, pridūriau; bet jei išgalių visų išreikšti neišgalėjau, tad taikus skaitytojas dovanos man, o išmintingas žinovas ko reikiant paskui pridurs.“
Prakalboje nusakė ir lietuvių kalbos padėtį XIX amžiaus viduryje: „Vienok viso to šiandien nebėra: kaipogi pati aptvinusi svetimomis tautomis, jos viešpačiai, karaliai, kunigaikščiai ir patys jos kunigai kalbantys jau svetima kalba, svetimą rėdą, svetimą tiesą sekanti, trumpai sakant, savo pavasario žalių lapelių nieko nebturinti, tiktai vienus minavojamus savo veikalus senovės raštuose, it giria žiemos laiku savo žagarus rodanti, tarp kurių tiktai viena pati jų kalba it žalia bruknelė, nuo speigų apšarmojusi, lig šiai dienai tebžaliuoja, kaipo ženklas viso to buvusio.“
Iš senesnių eksponatų, kuriuos lankytojas pamatys parodoje, reiktų paminėti 1924 metų spaudinį, kuriuo raginama statyti paminklą S. Daukantui ir aukoti jam. Po kreipimusi „Statykime Daukantui paminklą“ yra žymių to meto žmonių pavardės: signataro Mykolo Biržiškos, pedagogo Antano Vokietaičio, teisininko ir S. Daukanto biografo Augustino Janulaičio, rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto, dailininko Antano Žmuidzinavičiaus ir kt. Taip pat eksponuojami prieškariniai atvirukai, skirti S. Daukantui, to meto fotografijos – vienoje jų užfiksuotas vaizdas iš S. Daukanto paminklo statybos Papilėje 1933 m.
Visa tai, kartu su šiuolaikiniais S. Daukanto raštų leidimais ir tyrinėjimais, monografinio pobūdžio leidiniais, atminimo įamžinimo ženklų nuotraukomis, lankytojas pamatys parodoje, skirtoje istorikui Simonui Daukantui. Parodos tikslas – supažindinti lankytoją su muziejuje saugomu S. Daukanto rinkiniu, atskleisti istoriko nuveiktus darbus, priminti išskirtinę asmenybę, pagerbti jubiliejaus proga.
Kviečiame apsilankyti. Paroda veiks iki 2019 m. sausio mėn.
 

Seniausios literatūros skyriaus vedėja A. Gedutienė,
nuotraukos Zenono Baltrušio

Visa galerija
Atgal