Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
22
rugsėjo
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

ŠARŪNO ŠARKAUSKO TAPYBOS DARBŲ PARODA „KAROLIUKAI“

Birželio pabaigoje Maironio lietuvių literatūros muziejuje atidaryta ir iki pat liepos 26 d. lankytojų lauks menininko Šarūno Šarkausko tapybos darbų paroda „Karoliukai“. Tapytojas savo kūrinius yra eksponavęs ne viename Lietuvos mieste, ypatingą ryšį atradęs su Klaipėda, o dabar į savo spalvingą tapybinį pasaulį kviečia ir kauniečius.

Š. Šarkausko „Karoliukai“ šį kartą sukabinti Maironio lietuvių literatūros muziejaus palėpės salėje. Erdvioje ir ilgoje, kad vėrinys laisvai driektųsi be jokių kliūčių, leistų aprėpti bendrą vaizdą, o ne intriguotų vaikštinėjant iš salės į salę. Tapybos darbų rinkinys ramiai, tolygiai, be jokių formato ar koloristikos šuolių vilnija spalvotam sraute kviesdamas atidesniam susitikimui su kiekvienu kūriniu atskirai, kad būtų atskleista daugiau nei išduoda pirmasis žvilgsnis, suliejantis detales į vientisą mirguliuojantį audinį.
Š. Šarkausko paveikslai pirmiausia prasiveria spalvomis, kviečia mėgautis ryškiais, kontrastingais deriniais ir išspinduliuoja gausų džiugesio srautą. Skaidrūs, švarūs, lengvi potėpiai sukuria nerūpestingumo ir harmonijos įspūdį, lengvai įsiūbuoja ir netikėta derme suguldo kompozicijos detales. Dekoratyvumo, ornamentikos čia daug, ir autorius tai nesibaimindamas konstatuoja patvirtindamas savo veikiau natūralų pasąmoninį pasirinkimą: „kitaip man ir neišeitų“. Spalvų kompozicijos lyg ir atsikartoja, tačiau vis kitas tonas ima lyderystę, prasiveržia su kiek dominuojančia jėga. Būtent ji ir praneša apie pakitusią nuotaiką, emociją. Nutamsėjęs „Laukimas“ ir geltoniu prašvitęs „Prisikėlimas“ lyg ir žymi įprastas spalvines konotacijas, tačiau ne visur jos tokios lengvai atspėjamos. Spalvotų vitražų stiklų ar kaleidoskopų šukelių spindėjimas užstoja pasaulį, egzistuojančią realybę ir panardina ją į iliuzinę poetiką. Panašiai ir Š. Šarakausko tapybos formos sukrinta į dydžių ir perspektyvos nepaisančią margą plokštumą, kurioje galima ilgai užsibūti mėginant atspėti, kur jau matytos formų ir ornamentų citatos: art deco, simbolistai, M. K. Čiurlionis, liaudies menas... Aplinka tarsi dekonstruojama, išbarstoma ir vėl surenkama į tapytojui tinkamą turinį. Vos užčiuopiamą tapybos darbų naivumą, sentimentalumą galima įvardyti kaip savotišką tobulumo siekį, kai atsisakoma bet kokio pretenzingumo ir arogancijos, tiesiog nuolankiai atveriamas grožis.
Tiesa, klaidžiodamas po abstrakčių formų labirintus, žvilgsnis netikėtai užkliūva už Š. Šarkausko kūriniuose suslapstytų žmonių figūrų. Jos, laikui bėgant ir gryninantis autoriaus stiliui, vis dažniau traukiasi iš centro į periferiją, pradanginamos formų įvairovėje, praranda svarbą ir lieka savotiškais stebėtojais, o gal net tokiomis pat dekoratyvinėmis detalėmis. Tačiau pastebėjęs juos iš karto imi kurti siužetus, išprovokuotus ir pačių paveikslų veikėjų, ir pavadinimų: „Kelionė į Jeruzalę“, „Lankininkas“, „Vyšnių rinkėjai, pokalbiai“... Tiesa, autorius jas palieka iki galo neišsakytas, užuominų lygmenyje, žiūrovui įduodamas tik trumpą istorijos siūlo galą, o visą ją užslėpdamas kamuolyje. Kiek groteskiški, deformuotų kūno formų žmonės čia stebi pasaulį, žvejoja, skina uogas, ilgisi... – egzistuoja tarsi panirę į veiksmo rituališkumą, suvokiami tik jo simbolinėje prasmėje. Žmonėse sunkiai atrastume išskirtinių asmeninių bruožų, psichologiškumo, jie tarsi praradę savo primityvųjį ego, todėl ir leidžia mąstyti apie nusistovėjusius archetipus, kuriuose glūdi svarbiausias žinojimas. Išorinis kasdieniškumas įgyja daug gilesnę, svaresnę prasmę, leidžia įprastus įvykius pamatyti šviesesnėje būties, jos esmės suvokimo ar bent paieškos perspektyvoje.
Š. Šarkausko tapyba pavergia netikėtu kontrastu tarp žaismingu, spalvingu paviršiumi viliojančios formos, kuri tarsi priartėjusi prie stebinčiojo, nes neturi perspektyvos, gylio, ir mentalinės, emocinės prasmės, skatinančios bristi gilyn, ieškoti paslėptų autoriaus refleksijų, kurti savas jo vizijų interpretacijas. 

Parengė muziejininkė Audronė Meškauskaitė

Visa galerija
Atgal