Šiemet liepos 11 d. minėjome poeto, dramaturgo, vertėjo Petro Vaičiūno (1890–1959) jubiliejų. Į dvidešimto amžiaus antrojo dešimtmečio literatūrą įsiliejęs kartu su Baliu Sruoga, Vincu Mykolaičiu-Putinu, Kaziu Binkiu, Faustu Kirša, Ignu Šeiniumi, Jurgiu Savickiu, veikiamas Maironio, Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos, Vaižganto idėjų...
P. Vaičiūnas Vilniuje prieš Antrąjį pasaulinį karą
P. Vaičiūnas – Ukmergės gimnazijos mokinys 1903–1904 m.
Ukmergės vaidintojų trupė, įsteigta P. Vaičiūno (sėdi viduryje). 1913 m.
Lietuvių meno kūrėjų draugijos dramos sekcijos prezidiumas: J. Vaičkus, P. Kubertavičius ir P. Vaičiūnas. Kaunas, 1921–1922 m.
Po H. Zudermano „Joninių“ spektaklio . Priekyje centre – P. Vaičiūnas senos moters vaidmenyje, už jo sėdi J. Bieliūnas (3), stovi iš kairės T. Vaičiūnienė (2), S. Pilka (3), V. Petronis (4), O. Kurmytė (5). Sankt Peterburgas, 1919 m.
P. Vaičiūnas su žmona Teofile Vaičiūniene. Kaunas, 1926 m.
Lietuvių meno kūrėjų draugijos dramos sekcijos prezidiumas: J. Vaičkus, P. Kubertavičius ir P. Vaičiūnas. Kaunas, 1921–1922 m.
P. Vaičiūnas ir A. Vienuolis. Kaunas, apie 1920 m.
P. Vaičiūnas su motinos austu kostiumu. Kaunas, 1924 m.
P. Vaičiūnas su aktoriumi P. Kubertavičiumi (kairėje) ir režisieriumi B. Dauguviečiu (dešinėje) Kauno miesto sode. 1924 m.
P. Vaičiūno ir J. Bieliūno išleistuvės į Italiją. 1-oje eil. iš kairės: B. Melgailis, G. Paleckienė, J. Bieliūnas, 2-oje eil.: P. Vaičiūnas, A. Vainiūnaitė, V. Mykolaitis-Putinas, Maironis, T. Vaičiūnaitė, J. Paleckis. Kaunas, 1926 m.
P. Vaičiūnas skaito savo „Nuodėmingąjį angelą“ Valstybės teatro trupei. Kaunas, 1927 m.
O. Rymaitė ir P. Kubertavičius vaidmenyse P. Vaičiūno pjesėje „Nuodėmingas angelas“. Kaunas, 1927 m.
P. Vaičiūnas skaito žmonai savo kūrybą. Kaunas, 1936 m.
P. Vaičiūnas (centre) su Vaidilos teatro aktoriais. Vilnius, apie 1943 m.
Pas P. Vaičiūną Valakampiuose. Svečių tarpe – skulptorius R. Jachimavičius, V. Mykolaitis-Putinas su žmona, I. Cieška. 1947 m.
Svečiuose pas kun. J. Vaičiūną. Sėdi: P. Vaičiūnas, T. Vaičiūnienė, Juozas Vaičiūnas, Ada Vaičiūnienė. Stovi: Dalia Vaičiūnaitė, Arnas Vaičiūnas, Judita Vaičiūnaitė (būsimoji poetė). Vilnius, 1948 m.
P. Vaičiūnas, kompozitorius K. Kaveckas ir dainininkas J. Bieliūnas. Vilnius, 1957 m.
P. Vaičiūno dramos „Atbudusios širdys“ („Liepsnojančios širdys“) fragmentas
P. Vaičiūno eilėraščio „Ir su Vilnium nenurimsim“ rankraštis, 1939 10 10, iš rinkinio „Švintanti žemė“, 1939 m.
Lietuvos rašytojų draugijos nario pažymėjimas. Kaunas, 1935 m.
„Pražydo nuvytusios gėlės“. – Kaunas, 1923 m.
„Rasoti spinduliai“. – Kaunas, 1923 m.
„Tuščios pastangos“. – Kaunas, 1926 m.
„Sudrumstoji ramybė“. – Kaunas, 1927 m.
„Gimtuoju vieškeliu“. – Kaunas, 1927 m.
Petras Vaičiūnas „Amžiais už Vilnių dės galvą lietuvis!“, Kaunas: Vilniui vaduoti sąjunga, 1928 m.
„Stabai ir žmonės“. – Kaunas, 1929 m.
„Saulės lobis“. – Kaunas, 1935 m.
„Naujieji žmonės“. – Kaunas, 1937 m.
„Aukso gromata“. – Kaunas, 1938 m.
„Varpų giesmė“. – Kaunas, 1939 m.
„Gyvenimo preliudai“. – Vilnius, 1969 m.
Vytautas Kalinauskas. Iliustracija P. Vaičiūno knygai „Iš tolių beribių“, 1972 m., pop., pieštukas
Vladas Didžiokas. P. Vaičiūno portretas. 1924 m., drobė, aliejus
Atgal
