Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
24
balandžio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

VINCUI MYKOLAIČIUI-PUTINUI –120

Apie Vincą Mykolaitį-Putiną ką nors nauja pasakyti sunku: daugelį kartų aptarta jo kūryba, keliolika kartų leisti svarbiausieji kūriniai, tikslintos ir nustatytos gyvenimo ir asmenybės apybrėžos. Paroda šiam kūrėjui – retrospektyvi, tarsi punktyru žyminti rašytojo kelią.
Muziejuje saugomos beveik visos V. Mykolaičio-Putino parašytos knygos – poezija, proza, įvairūs literatūrologijos darbai, vertimai. Jas galite pamatyti parodoje: 1917 m. Kaune išleistas pirmasis poezijos rinkinukas „Raudoni žiedai“, pirmasis ir tuo metu vienintelis Putino „Raštų“ tomelis (1921 m.), drama „Žiedas ir moteris“ (1926 m.), brandžiu poeto talentu ryški eilių knyga „Tarp dviejų aušrų“ (1927 m.). Be to, yra dar viena sukaktis: aštuoniasdešimt metų, kai Vincas Mykolaitis-Putinas parašė  žymiausią savo prozos kūrinį – romaną „Altorių šešėly“. Parodoje galima pamatyti kone visus romano leidimus: ir pirmąjį su autoriaus dedikacija Vincui Krėvei, ir patį naujausią 2009 metų leidimą. Tai ne tik autobiografinė, tai – labai asmeniška, intymi knyga. Sunkus apsisprendimas  palikti kunigystę ir pasirinkti poeto, kūrėjo kelią perteiktas labai subtiliai ir įtikinamai...
Vincas Mykolaitis-Putinas – ne vien rašytojas. Parodoje eksponuojama nemažai jo mokslinių literatūros tyrinėjimų: „Vydūno dramaturgija“ (1935 m.), „Naujoji lietuvių literatūra“ (1936 m.), „Literatūros etiudai“ (1937 m.), „Pirmoji lietuviška knyga“ (1948 m.), „Adomas Mickevičius ir lietuvių literatūra“ (1955 m.), „Literatūros vertybių ieškant“ (1984 m.).
V. Mykolaičio-Putino poezija – ypatingos šviesos. Nuo pirmojo eilėraščio „Vai eičiau, aš eičiau“, išspausdinto 1911 m. „Šaltinyje“, iki literatūrologės Irenos Kostkevičiūtės parengtos ir 2004 m. išleistos rinktinės, joje – brandžiausi eilėraščių ciklai „Vakarėj žaroj“, „Būties valanda“, „Langas“.
Amžininkų prisiminimuose kone vienu balsu tvirtinama, jog V. Mykolaitis-Putinas labai inteligentiškas, malonus ir mandagus, tačiau santūrus, uždaras, mažakalbis, nenoriai bendraujantis. Parodoje rodomas ir unikalus eksponatas: Oskaro Milašiaus (1877–1929), prancūziškai rašiusio lietuvių kilmės poeto, poezijos knyga „Le poeme des arcanes“ („Paslapčių poema“) su dedikacija Putinui. Telieka įsivaizduoti, kaip susitinka du santūrūs, mįslingi, vienatvę mėgstantys poetai, pasikalba, tada prancūzas prancūziškai užrašo savo knygą lietuviui, beje, puikiai mokančiam ir rusų, ir vokiečių, ir prancūzų kalbas: „Ponui Mykolaičiui-Putinui išreikšdamas savo pačius geriausius ir širdingiausius jausmus. O. V. Milašius...“
Parodos fotografijose matoma didžioji dalis V. Mykolaičio- Putino gyvenimo. Galima pasigesti vaikystės, mokyklinių metų. Deja, tokių fotografijų nėra. Išlikusi nedidelė įdomi nuotraukėlė, daryta 1915–1916 m. Petrograde. Įdomi, nes joje – jaunas kunigas Vincas Mykolaitis, vilkintis sutana, nusifotografavęs tikriausiai įšventinimo proga. Prisiminimai: sutanos vilkėti nemėgęs, pastoracinio darbo veik nedirbęs, anksti supratęs, jog būti kunigu stinga pašaukimo...
Ryškios ir įdomios 1918–1923 m.  nuotraukos – Fribūro ir Miuncheno universitetų laikas, jaunystė. Fotografijose užfiksuoti jauni inteligentiški veidai: Lituanijos draugijos susirinkimai, ekskursijos po Fribūro apylinkes ir kitas vaizdingas Šveicarijos vietas. Vardai ir pavardės beveik visur tie patys: V. Mykolaitis-Putinas, K. Pakštas, M. Andziulytė, O. Vosyliūtė, E. Turauskas. S. Šalkauskis, U. Urniežiūtė, I. Tamošaitis, M. Ambrazaitytė, H. Žilevičius, O. Petrauskaitė, Jucaitis, J. Navickas, L. Bistras, V. Raulinaitis, K. Ruginis – draugai visam likusiam gyvenimui...
1923–1929 m. V. Mykolaitis-Putinas Lietuvos universitete dėstė naująją lietuvių literatūrą, visuotinės literatūros įvadą, lietuvių literatūros lyrikos raidą ir estetiką. 1928 m. gavo profesoriaus vardą. Taip pat buvo kultūros žurnalo „Židinys“, vėliau – žurnalo „Dienovidis“ redaktorius. Ketverius metus (nuo 1933 m. iki 1937 m.) – Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas. Šie biografijos momentai tam tikru rakursu atsispindi ir nuotraukose. Tai Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto profesorių ir studentų gegužinė Pajiesy – čia Salomėja Nėris, Juozas Eretas, Juozas Paukštelis ir Emilija Vilčinskaitė, daug studentų ir dėstytojų. O nuotraukoje, kurioje Šatrijos gegužinė Birštone, matome Bernardą Brazdžionį, Benediktą Babrauską, Joną Giniūną, Joną Budrį, Vincą Bazilevičių, Praną Naujokaitį, J. Senkų, Aleksandrą  Žirgulį, Antaną Vaičiulaitį, Antaną Salį ir kitus.
Įdomios dar dvi senos juodai baltos nuotraukos. Vienoje – Lietuvių rašytojų draugija Kaune 1938 m. Čia N. Mazalaitė, G. Tulauskaitė, V. Mykolaitis-Putinas, L. Gira, J. Grušas, A. Alantas, K. Vairas-Račkauskas, A. Vienuolis-Žukauskas, K. Puida, K. Binkis, A. Lastas, I. Jurkūnas, E. Žalinkevičaitė-Petrauskienė, S. Būdavas, P. Babickas, A. Jasiūnas, A. Vaičiulaitis, T. Tilvytis, A. Miškinis, J. Ambrazevičius-Brazaitis, K. Korsakas,  J. Keliuotis, J. Aistis, S. Santvaras, J. Grinius, P. Juodelis, L. Dovydėnas, K. Zubka, Bern. Brazdžionis, B. Rutkūnas, A. Rimydis. Kitoje – Lietuvos Blaivinimo sąjungos vakaras Kaune 1944 m. balandžio 10 d. Yra  Pulgis Andriušis,  Bern. Brazdžionis, E. Mykolaitienė, V. Mykolaitis-Putinas, G. Tulauskaitė, taip pat B. Babrauskas, B. Rutkūnas-Rutkauskas. Tos nuotraukos tarsi atsisveikinimas vienų su kitais ir su Lietuva – praeis dar truputis laiko ir negailestingos okupacijos bangos išblaškys juos po platų pasaulį...
Fotografijose atsispindi ir pokarinio sovietinio laikotarpio gyvenimo momentai. Vincas Mykolaitis-Putinas – Vilniaus universiteto dėstytojas, profesorius, rašytojas, literatūros kritikas. Nuotraukose jis studentų lituanistų būryje universiteto auditorijose, Sarbievijaus kiemelyje. O jo studentai – Janina Degutytė, Irena Kostkevičiūtė, Vanda Zaborskaitė, Donatas Sauka...
Itin tiksliai Putino asmenybės, kūrybos, veiklos svarba ir reikšmė išsakyta LLTI Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyriausiosios  mokslo darbuotojos dr. Aušros Jurgutienės ir vertėjos Irenos Balčiūnienės pokalbyje „Vinco Mykolaičio-Putino palikimas: tarp intrigos ir sąžinės“ (pokalbis išspausdintas 2013 m. „Nemune“, Nr. 23): „<...>  Savo poezija ir visa laikysena V. Mykolaitis-Putinas labai išsiskyrė sovietiniame kontekste. Jis buvo vienintelis išlikęs iš tos nuostabios kartos, kuri išsisklaidė emigracijoje, Sibire arba buvo nutildyta. Visa vėlyvoji Putino kūryba parašyta artėjant iki ribos, kurią peržengęs žūsi. Užtat pas Putiną daug kas ir eidavo pasisemti stiprybės <...> Putino buvimas toje baisioje sovietinėje Lietuvoje, jo dėstymas universitete buvo labai svarbus: jis vis dėlto išlaikė tarpukario europinę kultūrą. Per savo literatūros istorijos, estetikos paskaitas dėstė tai, ką buvo sukaupęs, perėmęs iš vakarietiškų universitetų. Jo poveikis Vandai Zaborskaitei, Irenai Kostkevičiūtei ir daugeliui kitų – neįkainojamas...“
Parodos nuotraukose nemaža asmeninio gyvenimo fragmentų. Tai – Vinco Mykolaičio ir Emilijos Kvedaraitės vestuvių, vykusių Rygoje 1935 m., nuotrauka, gyvenimo Kačerginėje, Vilniuje ir Kaune atspindžiai. Išvykos į Valakampius ir Palangą su žmona Emilija, jos sesers vaikais Vytautu ir Hortenzija Balčiūnais bei brolio dukra Janina Mykolaityte. Jie augo Mykolaičių šeimoje, buvo mylimi, jais buvo rūpinamasi tarsi savais...

 
 
Parodą ir tekstą parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus vedėja Virginija Markauskienė,
apipavidalino dailininkė Inga Zamulskienė, nuotraukos – Zenono Baltrušio
Visa galerija
Atgal