Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
20
lapkričio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

PARODA „TAVO VEIDO ŠVIESA“

Maironio lietuvių literatūros muziejuje parengtas memorialinis kampelis, skirtas rašytojui, vertėjui, literatūros kritikui, redaktoriui, profesoriui, diplomatui Antanui Vaičiulaičiui (1906–1992) atminti. Rašytojo žmona Joana Abramikaitė Vaičiulaitienė (1920–2003) perdavė į Maironio lietuvių literatūros muziejų (toliau – MLLM) beveik visą rašytojo kultūrinį palikimą. Dabar savo tėvo atminimo įamžinimu rūpinasi rašytojo dukros Danutė, Joana ir Aldona Vaičiulaitytės, gyvenančios Jungtinėse Amerikos Valstijose. Muziejuje medžiaga rūpestingai tvarkoma, tyrinėjama, eksponuojama, publikuojama. 2006 m. buvo parengtas ir išleistas leidinys „Antanas Vaičiulaitis. Archyvai“. Šiuo metu spaudai rengiama rašytojo knyga „Italijos vaizdai“.
Parodoje „Tavo veido šviesa“ lankytojai pamatys rašytojo stalą, kėdę, rašomąją mašinėlę, akinius. Eksponuojamos rašytojo tėvų bei artimųjų nuotraukos, stovėjusios ant rašytojo darbo stalo. Čia pat atversti žurnalai, kuriuose rašytojas bendradarbiavo arba juos redagavo. Parodos pagrindiniu akcentu tampa A. Vaičiulaičio knygos „Italijos vaizdai“ pirmas leidimas, išleistas 1949 metais Štutgarte. Parodą puošia dailininko Eugenijaus Survilos tapytas Antano Vaičiulaičio portretas bei rašytojo tėviškės – Didžiųjų Šelvių kaimo – peizažas.
A. Vaičiulaitis jau tarpukario Lietuvoje pelnė pripažinimą. Į literatūrinį pasaulį įžengė su knyga „Vakaras sargo namely“ (Kaunas, 1932). Paskutinioji klasiko knyga – „Vidurnaktis prie Šeimenos“ (Čikaga, 1986).
Prieš išvykdamas į diplomatinę tarnybą prie Švento Sosto Vatikane (1940), pasižymėjo kaip stilingų novelių meistras, brandžių apsakymų, apysakų kūrėjas. Pamėgęs keliones, rašė literatūrinius reportažus. Išleido kelionių knygą „Nuo Sirakūzų ligi Šiaurės elnio“ (Kaunas, 1937). Lyrinis romanas „Valentina“, parašytas ir išleistas 1936 m. Sakalo leidykloje, pelnęs Lietuvos rašytojų draugijos premiją, iki šių dienų yra vienas romantiškiausių impresionistinių meilės romanų lietuvių literatūroje.
1940 m. negalėdamas sugrįžti į sovietų okupuotą Lietuvą, A. Vaičiulaitis pasirinko Jungtines Amerikos Valstijas. Čia išleido novelių knygą „Kur bakužė samanota“ (1947). Vokietijoje išėjo knyga „Italijos vaizdai“ (1949). Už ją Amerikoje paskirta pirmoji Lietuvių rašytojų draugijos premija. Vėliau JAV išėjo legendų ir padavimų knyga „Gluosnių daina“ (1966), pelniusi V. Krėvės literatūrinę premiją. Visą gyvenimą kūręs eilėraščius, išleido knygą „Ir atlėkė volungė“ (1989). Dar prieškarinėje Lietuvoje pasižymėjo kaip vertėjas – vertė A. Maurois, F. Mauriaco, P. Dabino ir kitų kūrybą į lietuvių kalbą. Ypatingą dėmesį skyrė O. V. Milašiui. Lietuvoje bei Amerikoje atskiromis knygomis išleido jo kūrybos vertimus „Miguel Manara“ (1937), „Poemos“ (1936), „Septynios vienatvės“ (1979). Lietuvoje išleista A. Vaičiulaičio prozos rinktinė „Tavo veido šviesa“ (1989), atskira knyga išėjo jo kritikos straipsnių rinkinys „Knygos ir žmonės“ (1992). Lietuvos rašytojų sąjunga išleido kūrybos rinktinę „Linksmam būti sunkiausia“ (2006).
A. Vaičiulaičio gyvenimo kelias driekėsi iš Didžiųjų Šelvių kaimo per Lietuvą, Prancūziją, Italiją, Vatikaną, Ameriką. Baigęs Vilkaviškio Žiburio gimnaziją, iškeliavo į Kauną: studijavo Lietuvos universitete lietuvių ir prancūzų kalbas bei literatūras, pedagogiką, psichologiją. Prancūzų literatūros studijas gilino Grenoblio ir Sorbonos universitetuose. Atvykęs į Ameriką, studijavo Niujorke anglų ir amerikiečių literatūras Fordhamo universitete.
Kaune mokytojavo Jėzuitų gimnazijoje, dirbo telegramų informacinės agentūros Elta prie Užsienio reikalų ministerijos, tuo pat metu suderindamas ir paskaitų apie naujausią lietuvių literatūrą skaitymą Vytauto Didžiojo universitete. Amerikoje dėstė Marianapolio kolegijoje Thompsone, profesoriavo Scrantono universitete Pensilvanijoje. Dvidešimt penkerius metus dirbo lietuvių skyriaus bendradarbiu, laidų vedėju Amerikos balso informacinėje agentūroje Niujorke, o vėliau – Vašingtone.
Svarbias pareigas užėmė A. Vaičiulaitis Lietuvos atstovybėje prie Šv. Sosto Vatikane. Lietuva vienintelė iš Baltijos valstybių turėjo Italijoje dvi atstovybes: vieną – Romoje prie vyriausybės Kvirinalo kalvoje, kitą – Vatikane prie Šventojo Sosto. Pastaroji buvo viena iš nedaugelio LR diplomatinių atstovybių be pertraukos veikusių per visą sovietinę okupaciją. Vatikanas nepripažino 1940 m. prievarta įvykdytos mūsų šalies aneksijos. 1940 m. kovo 5 d. A. Vaičiulaitis prisistatė savo tiesioginiam viršininkui Vatikane – ministrui Stasiui Girdvainiui. Jis tvarkė raštvedybą, vertė iš prancūzų ir italų kalbų. Su parengtomis ataskaitomis apie įvykių eigą Lietuvoje nuolat lankėsi Vatikano oficialiuose institucijose. A. Vaičiulaitis vienas arba kartu su Girdvainiu dažnai svečiuodavosi Lietuvos atstovybės rūmuose Kvirinale. 1941 m. rugpjūčio 27 d. B. Musolinio įsakymu šį atstovybė perėjo sovietų žinion. Nauja Lietuvos valdžia nutraukė ambasados finansavimą, todėl A. Vaičiulaitis liko be pragyvenimo šaltinio. Iš JAV atvykęs kunigas Jonas Navickas pasiūlė jam darbą Amerikoje, Marianapolio kolegijoje Thompsone. 1940-ųjų pabaigoje rašytojas išvyko į JAV. Čia buvo parašyta jo knyga „Italijos vaizdai“, kurią 1949 m. 2000 egzempliorių tiražu išleido „Verlag Lux“ spaustuvė Štutgarte. 1951 m. knyga pelnė Lietuvių rašytojų draugijos premiją. A. Vaičiulaitis mirė 1992 m. Vašingtone, palaidotas Vilkaviškio kapinėse.

Parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė

Visa galerija
Atgal