Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
20
spalio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

PARODA „ŠIS KRANTAS IR ANAS KRANTAS“

Maironio lietuvių literatūros muziejuje veikia paroda „Šis krantas ir anas krantas“ (Viktorui Miliūnui – 100), kurią parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus vedėja Virginija Markauskienė, apipavidalino dailininkė Inga Zamulskienė.


Viktoras Miliūnas (1916–1986) – dramaturgas, prozininkas, vertėjas. Šiemet – 100-osios jo gimimo metinės. Minint šią sukaktį, Maironio muziejuje parengta retrospektyvi paroda „Šis krantas ir anas krantas“ (Viktorui Miliūnui – 100).
Rašytojas gimė Blantyre, Škotijoje, angliakasio ir namų šeimininkės šeimoje. 1921 m. šeima grįžo į Lietuvą, apsigyveno Vilkaviškyje. Iš to laikotarpio išlikusi tik viena fotografija, tačiau įdomi, išraiškinga, suteikianti tam tikrų interpretacijų. Jauni, gražūs žmonės, akį traukia įgimta inteligencija: būsimo rašytojo tėvas Viktoras Miliūnas labiau panašus į mokytoją nei į angliakasį, mama Elena – į jaunutę aktorę, du visai maži vaikai – sūnus, taip pat Viktoras, ir dukrelė Izabelė. Fotografuota Škotijoje apie 1921 m.
Baigęs Vilkaviškio gimnaziją, Viktoras Miliūnas 1935–1941 m. studijavo prancūzų kalbą bei literatūrą Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose. 1937–1940 m. lankė Balio Sruogos Teatro seminarą, vaidino gero savo draugo, aktoriaus, režisieriaus, teatro pedagogo Algirdo Jakševičiaus vadovaujamoje Dramos studijoje. Tie metai, be abejonės, turėjo didžiulės reikšmės jauno rašytojo gyvenime. Įspūdinga Teatro seminaro klausytojų fotografija: šalia jaunų, dar mažai žinomų poetų ir prozininkų: A. Rūko, S. Stonkaus, A. Ronkaus, V. Miliūno, B. Babrausko, H. Radausko, J. Blekaičio, V. Dambravos, K. Jankausko, A. Budrio, D. Čibo ir kitų, sėdi literatūros ir teatro mokslininkas Balys Sruoga  bei režisierius, teatro pedagogas ir teoretikas Algirdas Jakševičius. Šios kokybiškos, profesionalios juodai baltos fotografijos – 1935–1937 m. atspindžiai...
Viktoras Miliūnas yra parašęs nemažai straipsnių ir recenzijų apie Lietuvos teatrus bei juose statytus spektaklius, o po karo sukurta Žemaitės „Marčios“ inscenizacija (1945 m.) labai išpopuliarino Žemaitės kūrybą, aktualino lietuvių klasiką. Nuo 1953 m. kūrė  pjeses mažajai scenai: „Sienlaikraštis“, „Neramūs žmonės“, „Savininkėliai“, „Še tau, kad nori!“ , „Į pakalnę“, vėliau – „Žuvėdros palydi“, „Pasivaikščiojimas debesyse“, „Karuselė“,  o apsakymų rinkinukas „Tvirti kaip geležis“ – Viktoro Miliūno debiutas vaikų literatūroje. Visas minėtas knygas galima pamatyti Maironio muziejuje. Parodoje išryškėja ir vėlesnieji Miliūno gyvenimo metai bei žmonės, su kuriais bendravo: Vincas Mykolaitis-Putinas, Antanas Vienuolis-Žukauskas, Antano Venclovos šeima, jaunas poetas Algimantas Baltakis, kiek vėliau – Aleksys Churginas, Kostas Kubilinskas, Grigorijus Kanovičius, Albinas Žukauskas ...
1961–1986 m. rašytojas gyveno ir kūrė Nidoje. Šį jo gyvenimo laikotarpį „iliustruoja“ juodai baltos mėgėjiškos bei fotografų Onos Pajedaitės ir Antano Sutkaus nuotraukos – rašytojas prie marių, prie L. Rėzos kapo, su žmona Angele, su dukra Viktorija, su sūnumi Kęstučiu, su anūkais Dariumi ir Jonuku...
Viktoro ir Angelės Miliūnų bute Vilniuje buvo per 70 paveikslų – šeima gyveno tarsi nedidelėje paveikslų galerijoje. Mažoje parodos erdvėje galima įžvelgti kuklų bandymą tai atkartoti: Broniaus Uoginto tapytas Viktoro Miliūno portretas, Žemaitės „Marčios“ inscenizacijos eskizas (dailininkas J. Surkus), V. Kalinausko sukurti V. Miliūno pjesės „Karuselė“ scenografijos eskizai, efektingas S. Krasausko šaržas.
Parašytos ir išleistos knygos yra bene svarbiausi rašytojo parodos eksponatai. 1968 m. išleistas pirmasis V. Miliūno apsakymų rinkinys „Pirmoji meilė, arba Nusikaltimas“. Apsakymuose – Neringos žvejų buities bei sunkaus darbo vaizdai, nesudėtingos, bet dramatiškos istorijos, subtilus humoras ir talentingo pasakotojo intonacijos. Ši ir visos kitos knygos – taip pat parodoje. Kaip ir tvarkingi, lengvai įskaitomi rankraščiai, laiškai, dokumentai, keletas asmeninių daiktelių...

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus vedėja Virginija Markauskienė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal