Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
23
rugsėjo
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

PARODA „SENIAUSI MUZIEJAUS EKSPONATAI“

Sausio 19 dieną buvo atidaryta ir visuomenei pristatyta paroda „Seniausi muziejaus eksponatai“. Tai pirmoji paroda iš ciklo „Istorija, verta muziejaus“, skirto Maironio lietuvių literatūros muziejaus 80-mečiui. Parodoje eksponuojamos vertingiausios senosios knygos, spausdintos XVI–XVIII a. ir saugomos Maironio muziejaus rinkiniuose.
Seniausia muziejuje saugoma knyga yra Trečiasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Statutas, spausdintas Vilniuje 1588 m. karališkojo spaustuvininko Leono Mamoničiaus spaustuvėje. Knyga senąja slavų kalba. Dalis teksto – lotynų kalba: 4-ame lape yra atspausdintas lotyniškas karaliaus Zigmanto Vazos raštas, rašytas Krokuvoje 1588 m. vasario mėn. 2 d. Lietuvos Statutas – tai LDK  valstybės teisynas, įstatymų rinkinys, jos savotiška konstitucija, kurioje surašytos bajorų teisės ir privilegijos. Lietuvos Statutas buvo trijų redakcijų: 1529, 1566 ir 1588 metų. Dvi pirmosios redakcijos buvo rankraštinės, o ši trečioji, 1588 m. – spausdinta. Lietuvoje ji nustojo galioti tik 1840 m. Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomas Trečiojo LDK Statuto egzempliorius priklauso Maironio memorialinei bibliotekai. Leidinys įrištas į puošnius rudos odos viršelius, 2002 m. restauruotas. Egzempliorius defektuotas: nėra titulinio lapo, Žygimanto III portreto, 1588 m. sausio 28 d. privilijos, Leono Sapiegos herbo, kreipimosi į LDK luomus, Tribunolo titulinio lapo ir dviejų paskutinių lapų. Išlikę 305 lapai. Knygoje, 4-ame lape yra sunkiai įskaitomų įrašų lenkų kalba juodu tušu, iš kurių aiškiausiai įskaitoma data – 1651 m. Taip pat yra nemažai pabraukymų rudu rašalu ar beveik neįskaitomų įrašų rusų ir lenkų kalba knygos paraštėse. Knyga puošta inicialais, užsklandomis. Lankytojas galės pamatyti ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trečiojo Statuto vertimą į lenkų kalbą, leistą Vilniuje 1744 m. Tai penktasis LDK Trečiojo Statuto leidimas lenkų kalba.

Kita sena knyga – Ch. Hartknoch. Preussische Kirchen Historia (vokiečių k.). Karaliaučius, MDCLXXXVI (1686 m.). Knyga restauruota, įgavusi naują rūbą. Tai istoriko, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Christoforo Hartknocho (1644–1687) parašyta Prūsijos bažnyčios istorija. Ch. Hartknochas 1679 m. pirmą kartą išleido svarbų XII-XIV amžiaus istorijos šaltinį – Dusburgo kroniką. Yra žinoma, kad apie 1665 m. Ch. Hartknochas gyveno Kaune, kur dirbo privačiu mokytoju.
Viena seniausių lietuviškų knygų, rodomų parodoje, yra knyga-konvoliutas, kurioje įrištos dvi knygos: 1) Adomas Frydrichas Šimelpenigis. Iš naujo perveizdėtos ir pagerintos giesmių knygos. Karaliaučius, 1776 m. ir 2) Danielius Kleinas. Naujos labai privalingos ir dūšioms naudingos maldų knygeles. Karaliaučius, 1776 m. Knyga gotišku šriftu, kišeninio formato, įrišta į rudos odos viršelius, restauruota. Ši Danieliaus Kleino, pirmosios lietuvių kalbos gramatikos autoriaus, 1666 m. parengta ir pirmą kartą išleista maldų knygelė iki XX a. pradžios buvo daug kartų perspausdinta. Muziejuje yra saugomas ir vėlesnis jos leidimas, išėjęs Karaliaučiuje 1891 m. kartu su Fridricho Kuršaičio Pagerintomis giesmių knygomis.
Galime pasidžiaugti, kad muziejaus rinkiniuose saugomas pirmojo lietuvių kalbos žodyno – K. Sirvydo Trijų kalbų žodyno – penktasis leidimas: Konstantinas Sirvydas. Dictionarium trium linguarum. Vilnius, 1713 m. Trikalbis lenkų-lotynų-lietuvių kalbų žodynas Vilniaus universiteto profesoriaus K. Sirvydo buvo parengtas ir išleistas apie 1620 m. Vėliau jis sulaukė penkių leidimų ir buvo populiarus iki XIX a. vidurio. K. Sirvydas parengė ir pirmąją originalią lietuvišką postilę (pamokslų rinkinį) Punktai sakymų, kurios dvi dalys išėjo 1629 ir 1644 m. K. Sirvydas apie 10 metų sakė pamokslus Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje. Todėl parodoje eksponuojama ir kita K. Sirvydo knyga – Punktay sakymų nuo advento iki gavėnios, išėjusi Vilniuje 1845 m. Knygoje, nežymiai pakeitus kalbą, perspausdinta K. Sirvydo Punktų sakymų, išleistų 1629 m. lietuviškoji dalis. Žinoma, kad šį leidimą, S. Daukanto paskatintas, paruošė M. Valančius, parašydamas ir pratarmę. L. Montvydo, kaip parengėjo ir leidėjo, pavardė įrašyta antraštiniame lape kaip padėka už suteiktas spausdinimui lėšas. Knyga įrišta į kietus viršelius, klijuotus rudu margintu popieriumi, nugarėlė – rudos odos, kurioje aukso spalva įspaustos juostelės ir inicialai A. G.
Lankytojas pamatys ir Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos rinktinę Dainos, išleistą Paryžiuje 1791 m. Knyga lotynų k. Maironio muziejuje taip pat saugoma kita poeto knyga – M. K. Sarbievijus. Lyricorum libri tres. Antverpen, M.DC.XXX (1630 m.). Knyga lotynų k., lietuviškai – Trys lyrikos knygos. Šiuo metu knyga restauruojama. Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595–1640) – vienas žymiausių lotyniškai rašiusių XVII a. Lietuvos ir Europos poetų, paties popiežiaus Urbono VIII vainikuotas laurų vainiku, amžininkų vadintas krikščionių Horacijumi, Lietuvos jėzuitų auklėtinis, Vilniaus universiteto profesorius, literatūros teoretikas. Pirmoji M. K. Sarbievijaus poezijos knyga Trys lyrikos knygos išėjo 1625 m. Kelne ir sulaukė apie 50 leidimų. 1632 m. knygos leidimą puošia graviūra, sukurta pagal žymaus flamandų dailininko Pauliaus Rubenso piešinį.
XVII–XVIII a. atskira knygele buvo leidžiami pamokslai, pasakyti per vieno ar kito žymaus žmogaus laidotuves. Tokio leidinio pavyzdys būtų parodoje eksponuojama knyga – J. D. Jaholkovskis. Kazanie (lenkų k.). Vilnius, 1776 m. Tai pamokslas, sakytas kunigo Jano Dominiko Jaholkovskio domininkonų Dievo Kūno bažnyčioje Kaune 1776 m. kovo 26 d. per Novomlynsko seniūno Jozefo Bialozoro laidotuves. Beje, Dievo Kūno bažnyčia Kaune yra Vilniaus ir Birštono gatvių kampe, prie judrios požeminės perėjos.
Viename iš parodos stendų eksponuojama puošni, didelio formato atversta knyga, įrišta į rudos odos viršelius. Tai P. Skargos veikalas lenkų k. Žywoty Swietych, pirma ir antra dalis, išleista Vilniuje  1780 m. Petras Skarga (1536–1632) – jėzuitas, LDK visuomenės veikėjas, religinis rašytojas. P. Skarga buvo pirmuoju Vilniaus universiteto rektoriumi (1579-1584). Eksponuojama knyga Šventųjų gyvenimai pirmą kartą buvo išleista 1579 m. Vilniuje ir sulaukė dvidešimt penkių leidimų. Tai pirmas stambus Lenkijos ir Lietuvos hagiografinis paminklas, turėjęs įtakos ir vėlesniems lietuvių rašytojams (pavyzdžiui, M. Valančiui, 1858 m. išleidusiam knygą Žyvatai šventųjų tų, kurių vardais žemaičiai užvis geba vadintis).
Tai tik dalis muziejaus rinkiniuose saugomų ir parodoje rodomų senųjų knygų. Kviečiame visuomenę pasinaudoti reta proga ir pamatyti išsaugotas XVI–XVII a. vertybes. Paroda veiks iki vasario mėn. vidurio.

Parengė Seniausios literatūros skyriaus vedėja Audronė Gedutienė


Parodos iš ciklo „Istorija, verta muziejaus“:
Sausis / Seniausi muziejaus eksponatai
Vasaris / Spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas
Kovas / Rankraštinės knygos
Balandis / Liaudies menas iš rašytojų rinkinių
Gegužė / Maironis ir laurų vainikas
Birželis / Maironio muziejaus įkūrimas
Liepa / Literatūrinis žodis iš tremties
Rugpjūtis / Eksponatai sugrįžta...
Rugsėjis / Jaunųjų talentų likimai. XX a. vidurys
Spalis / Istorija – neperrašoma: sovietmečio grimasos
Lapkritis / Moterys-kūrėjos. XX a. II pusė
Gruodis / Naujausių eksponatų labirintais

Visa galerija
Atgal