Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
Sveiki apsilankę atnaujintoje Maironio lietuvių literatūros muziejaus ir jo padalinių svetainėje „Literatūrinė Lietuva“! Informacija vis dar atnaujinama, todėl atsiprašome už nesklandumus!
27
lapkričio
2014
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

PARODA „RAŠYTOJAI 1863 METŲ SUKILIME“

Maironio lietuvių literatūros muziejuje atidaryta paroda „Rašytojai 1863 m. sukilime“. Paroda, kurią parengė Seniausios literatūros skyriaus vedėja Audronė Gedutienė ir apipavidalino dailininkė Inga Zamulskienė, skirta 1863–1864 m. sukilimo 150-osioms metinėms ir įtraukta į Lietuvos muziejų kelio programą. Šis istorinis įvykis parodoje atskleidžiamas per jame dalyvavusių ar tuo metu gyvenusių ir vienaip ar kitaip sukilimo paliestų rašytojų gyvenimo, veiklos ar kūrybos faktus bei eksponuojant jų rinkinių eksponatus (originalias nuotraukas, kūrinių leidimus, memorialinius daiktus, meno kūrinius, senus spaudinius). Tai būtų: A. Tatarė, A. Vištelis, J. S. Dovydaitis, J. Miliauskas-Miglovara, J. Anusavičius, A. Vienažindys, K. Kairys, A. Baranauskas, M. Valančius, S. Daukantas, Žemaitė ir kiti.
Vieną pirmųjų lietuvių meilės lyrikų Antaną Vienažindį tiesiogiai ir netiesiogiai palietė po 1863 m. sukilimo sekusios represijos – jo mylimoji Rožė Stauskaitė buvo ištremta kartu su tėvais,  prijautusiais sukilėliams. A. Vienažindžio poezijoje ryškus sielvartas dėl skaudžių 1863 m. sukilimo padarinių, ištremtos mylimosios. Užnemunės rašytojas švietėjas Antanas Tatarė (1805–1889), apkaltintas 1863 m. sukilėlių rėmimu, buvo ištremtas į Penzos guberniją, Gorodiščę. 1871 m. grįžęs iš tremties apsigyveno Lomžoje. Rašytojas Mikalojus Akelaitis (1829–1887) – vienas iš 1863 m. sukilimo skatintojų Užnemunėje, aktyviai dalyvavęs sukilime. Buvo paskirtas Augustavo (Užnemunės) vaivadijos komisaro padėjėju, organizavo sukilėlių būrius, tiekė jiems maistą, ginklus, literatūrą. Spėjama, kad M. Akelaitis į lietuvių kalbą išvertė 1863 m. sausio 22 d. manifestą. 1864 m. parengė ir redagavo laikraštį „Žinia apie lenkų vainą su Maskoliais“, kurio išėjo tik du numeriai. 1864 m. buvo priverstas emigruoti į Prancūziją. Poetas ir vertėjas, aušrininkas Andrius Vištelis
-Višteliauskas (1837–1912) dalyvavo 1863 m. sukilime, buvo įstojęs į Balbieriškių miške telkiamą sukilėlių būrį dalgininku, vėliau pakeltas karininku, kautynėse sužeistas. Sukilimui pralaimėjus, 1864 m. pasitraukė į Vakarus, Italijoje kovėsi Garibaldžio armijoje. Julius Anusavičius (1825–1907) – poetas, rašęs 1863 m. sukilimo tema. 1863 m. balandžio mėn. įstojo į Eliziejaus Liutkevičiaus dalinį, vadovavo jo būriui. Po metų caro žandarų buvo suimtas ir nuteistas šešeriems metams katorgos, ją atliko Nerčinsko kasyklose Užbaikalėje, vėliau gyveno prie Baikalo. Po 1880 m. apsigyveno Latvijoje ir tik 1900 m. grįžo į tėviškę Daniūnuose. Rašytojas didaktas, Varnių dvasinės seminarijos rektorius, vyskupo M. Valančiaus sekretorius Juozapas Silvestras Dovydaitis (1826–1883) nors ir nedalyvavo sukilime, tačiau už aktyvią visuomeninę veiklą, nukreiptą prieš carinės administracijos veiksmus, buvo suimtas ir 1866 m. ištremtas į Sibirą. Dėstydamas seminarijoje globojo gabesnius seminaristus – A. Baranauską, K. Kairį ir kitus. „Anykščių šilelio“ autoriaus Antano Baranausko (1835–1902) broliai Jonas ir Anupras už sukilimo rėmimą ir dalyvavimą jame buvo ištremti į Sibirą, o jo bičiulis poetas Klemensas Kairys caro žandarų taip pat ištremtas į Rusijos gilumą.
Juozapas Miliauskas-Miglovara (1845–1937) – poetas aušrininkas, dalyvavęs 1863 m. sukilime. Jis buvo įstojęs į B. Dluskio būrį, dalyvavo trijuose mūšiuose, o vėliau slapstėsi nuo persekiotojų. Yra paskelbęs prisiminimų apie 1863 m. sukilimą. Rašytojai Žemaitei gilų įspūdį paliko 1863 m. sukilimas. Ji matė, kad dvarininkai, pas kuriuos Žemaitė gyveno Šėmose ir Džiuginėnuose, rėmė sukilėlius, slaugė ir slėpė sužeistuosius, ir pati tame dalyvavo. Vėliau savo įspūdžius ir prisiminimus apie 1863 m. sukilimą ji plačiai aprašė „Autobiografijoje“. Žemaičių vyskupas, rašytojas Motiejus Valančius (1801–1875) yra parašęs du laiškus dėl 1863 m. sukilimo vyskupijos tikintiesiems, o jo didaktinėje apysakoje „Pasakojimas Antano Tretininko“ ne kartą minimas sukilimas.
Kitą parodos dalį sudaro  rašytojai, kurių kūryboje pavaizduotas 1863 m. sukilimas – tai J. Biliūnas (apysaka „Liūdna pasaka“), V. Mykolaitis-Putinas (romanas „Sukilėliai“), A. Fromas-Gužutis (drama „Baisioji gadynė“) ir kiti. Parodą puošia minėtų rašytojų portretai, originalios portretinės fotografijos, iliustracijos, meno kūriniai, skirti sukilimui. Taip pat skirta vietos prieškario ar vėlesnių laikų istorikų tyrinėjimams apie 1863 m. sukilimą.
Parodoje lankytojas pamatys nemažai dabartinės Paberžės nuotraukų, nes kunigas Antanas Mackevičius (1828–1863) – vienas iš 1863 m. sukilimo vadų, 1856–1863 m. kunigavo Paberžės bažnyčioje, joje 1863 m. kovo 20 d. perskaitė Suklėlių manifestą. A. Mackevičius suorganizavo 250 sukilėlių būrį ir pats išėjo kovoti į apylinkių miškus. 1863 m. gruodžio 17 d. buvo suimtas ir pristatytas į Kauno kalėjimą. Dabartinio Maironio lietuvių literatūros muziejaus rūsiuose nuteistas myriop. Nuosprendis įvykdytas 1863 m. gruodžio 28 d. Kaune, vietoje, kur šiuo metu yra Ožeškienės gatvė.
Vienas įdomiausių parodos eksponatų – Rafaelio „Madonos“ kopija žalvario papuošime, tapyta nežinomo autorius XIX amžiuje. Paveikslas iš Antano Vienažindžio rinkinio. XV a. italų dailininko Rafaelio tapytos Madonos, šv. Mergelės Marijos vaizdinys buvo labai paplitęs, todėl galima aptikti įvairių paveikslo kopijų ar sekimų. Tačiau paveikslas įdomus ne kaip meno kūrinys, bet kaip draudžiamosios spaudos slėptuvė. Įmantrus paveikslo žalvario papuošimas gerai užmaskuoja plačius, dvigubus jo rėmus, kurių galinė dalis nesunkiai atsistumia. Tarp rėmų esančioje ertmėje buvo galima paslėpti pluoštą laikraščių ar plonų knygelių, kurios spaudos draudimo metais (1864–1904) paprastai buvo spausdinamos Rytų Prūsijoje ir iš ten gabenamos į Lietuvą. Spaudos draudimas – tai Rusijos imperijos, į kurios sudėtį tuo  metu įėjo ir Lietuva, valdžios draudimas spausdinti, įvežti iš užsienio ir platinti Lietuvoje bei Rusijos europinės dalies gubernijose lietuvišką spaudą lotyniškomis raidėmis. Šių represijų okupacinė caro valdžia ėmėsi po 1863 m. sukilimo.
Lankytojas taip pat pamatys ir asmeninių rašytojų daiktų – M. Valančiaus stalą-sekreterą, jam priklausiusią kėdę, Antano Vienažindžio metalinį skambutį, 1752 m. išleistą brevijorių su A. Vienažindžio priklausomybės įrašu. Parodą puošia dail. J. Janulio Žemaitės portretas, dail. R. Kalpoko Biliūno portretas, dail. V. Valiaus grafikos darbų ciklas „1863 metai Lietuvoje“.
Paroda „Rašytojai 1863 m. sukilime“ veiks iki 2014 m. sausio 6 d. Kviečiame apsilankyti.

 
 
Parengė Seniausios literatūros skyriaus vedėja Audronė Gedutienė
Visa galerija
Atgal