Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
29
gegužės
2020

PARODA „PLATI ŠIRDIS“

Gruodžio 4 d. Maironio lietuvių literatūros muziejuje atidaryta vizualaus meno paroda „Plati širdis“, dedikuojama rašytojui, meno kritikui, visuomenės veikėjui Juozui Tumui-Vaižgantui (1869–1933).
Projekto menininkai: Laima Drazdauskaitė, Tomas Genevičius, Patricija Gilytė, Petras Lincevičius, Vladas Oržekauskas, Povilas Ramanauskas, Aistė Ramūnaitė, Rosanda Sorakaitė, Ramunė Staškevičiūtė, Aušra Vaitkūnienė, Monika Žaltauskaitė-Grašienė. Kuratorė – dr. Kristina Budrytė-Genevičė.
Šiemet sukanka 150 metų, kai Anykščių krašte, Maleišiuose, gimė Juozas Tumas-Vaižgantas. Jis prisimenamas ne tik mokyklose. Įvairiomis meninėmis formomis ir kultūriniais renginiais paminimas legendinis kanauninkas ir rašytojas Vaižgantas: surengta istorinė dokumentinė paroda ir literatūros skaitymai Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune, šiemet bus išleistas 25-as, jau paskutinis, Vaižganto raštų tomas, skirtas epistoliariniam žanrui, o Dailininkų sąjungos galerija Vilniuje parengė projektą „Vaižganto pasaulis šiuolaikinėje dailėje“, kurio kontekste organizuojamos parodos Anykščiuose, Vilniuje bei Kaune.
Kristina Budrytė-Genevičė: „Lygiai prieš šimtą metų Vaižgantas savo straipsnyje „Jaunajam veikėjui. Ryžkis nesidairydamas“ (Nepriklausomoji Lietuva, 1919-11-22) rašė: „Tik atmink, ką jauti, kaip tau plečias širdis, kai pasiseka gražiai mintis išdėstyti ir bedėstant jos tavo akyse, bet lyg ne iš tavęs, bent ne tavo valia, čia pat plečias ir tave patį stebina. Tik atmink, koks tu puikus esi, ir to jausmo tau ilgam užtenka (...) kai tu raštu ar piešiniu padarai technikos, architektūros ar dabos projektą ir tave pagiria, bent tavo idėją seka ir galvoja specialistai; kai tau sekas raštu ar varsomis vaizdas piešti, ir reginiai, tipai pinas į vieną harmoninį paveikslą; kai visuomeninis tavo darbas ima valkę (filijų) turėti – plėstis ir šakotis; kai tu viską veiki.“
Iki savo mirties J. Tumas-Vaižgantas rūpinosi menininkais ir kultūra – tos plačios širdies galėtų pavydėti daugelis šiandienos visuomenininkų. Parodoje susitiko vienuolika meno išpažinėjų, pasirinkusių ne tik tapybą, bet ir konceptualų piešinį, akvarelę, skaitmeninę grafiką, tekstilę ar videomenus. Tiek daug meno briaunų atskleidžia ir Vaižganto įvairiapusiškumą: jis domėjosi ne tik tradicinėmis meno rūšimis – teatru, daile, bet rašė ir apie tuomet dar naujus menus – kiną, fotografiją. Todėl ne tiek svarbu, kokia menine forma rekonstruojame prisiminimus apie kunigą-rašytoją, bet kokį turinį atsinešame iš pusantro šimto metų laikotarpio sluoksnių. Įprasta apie kokią nors istorinę vietovę sakyti, kad ji slepia savyje daugiasluoksnį gyvenimą, bet asmenybė daugiasluoksniškumo turi taip pat daug; o kai kurie sluoksniai gali atsiverti tik dabar, po ilgo laiko.
Nenuostabu, kad daugelis menininkų, dalyvaujančių parodoje, kaip išmintingi archyvarai, iš vieno kito Vaižganto daikto, prisiminimo, mintyse atkurtos vietos ar seniai nutikusios istorijos išskleidžia visą pasaulį; drąsiai improvizuoja Vaižganto tema, suteikia istorinei rekonstrukcijai naujas menines erdves ir struktūras. Galbūt jie ieško tam tikrų simbolių, ką Balys Sruoga Vaižganto tekstuose vadindavo – „vaizdagarsiais“. Anot Sruogos, jie labai galingi: „gausūs, puošnūs, kad ir sunkiausią epišką svorį galėjo vėjais paleisti. (...) Ir veržias Vaižganto kūryba iš jo dvasios, kaip šviesioji verdenė iš požemio – iš nežinomo šaltinio. Tarytum žemėj paslėptoji galia tais vaiskiais krištolais pasilieja saulės spinduliuose“ (B. Sruoga, „Vairas“, 1929. Nr. 9).
Vaižgantas parodos kūriniuose tiesiogiai nevaizduojamas, bet jo pajutimas stiprus, kaip ir minėtasis vaizdagarsis. Per kolektyvinius simbolius ir kiekvieno parodos dalyvio kurtą savotišką vaižgantišką ikonografiją, atsiskleidžia paprasta tiesa: Vaižgantas nėra stabilus monolitinis darinys, kažkada seniai išmoktas ir primirštas. Jis kaip ir jo nepamainoma eisena: plaukianti, skriejanti, judanti dalelė tarp mūsų visų, ir istorijoje, ir dabartyje.“
 
Paroda veiks iki 2020 m. sausio 4 d.
 
Projekto partneriai: Maironio lietuvių literatūros muziejus, Juozo Tumo-Vaižganto memorialinis butas-muziejus, Anykščių menų centras, Angelų muziejus – Sakralinio meno centras.
 
Parodą iš dalies remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.
Visa galerija
Atgal