Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
22
spalio
2019

PARODA „MAŽAS DIDELIS ŽMOGUS“

Spalio 3 dieną sukako 100 metų nuo poeto, eseisto, vertėjo Eduardo Mieželaičio gimimo. 1997-ųjų, paskutiniųjų savo gyvenimo metų, vasario kovo mėnesiais sunkiai sirgdamas poetas užrašė savo prisiminimus ir pavadino juos Nereikalingas žmogus. Pavadinimo potekstė akivaizdi, jei prisiminsime garsųjį E. Mieželaičio eilių ciklą Žmogus, už kurį jis 1962 m. gavo aukščiausią tuometinį įvertinimą – Lenino premiją.
                                         Stoviu gražus, tvirtas, aukštas, petingas –
                                         tiltas nuo žemės iki pačios saulės –
                                         stoviu pačiame žemės viduryje,
                                         skleisdamas saulėtus šypsenos spindulius
                                         į visas keturias žemės puses –
                                         komunistas –
                                         žmogus –
                                         aš...
Šios eilės tapo savotišku poetiniu komunistinės ideologijos manifestu. Tai mano gyvenimo tikslas – nutapyti vidinį Žmogaus portretą, pastatyti Žmogaus garbei monumentalią poetinę piramidę. E. Mieželaitis (Raštai I. Aleliumai. Vilnius. 1982 m.) Kita vertus, po Nepriklausomybės atkūrimo, kai dėl ligos ir sąmoningai pasirinktos laikysenos E. Mieželaitis liko visuomeninio gyvenimo užribyje, kai jo kūryba buvo primiršta tiek skaitytojų, tiek kritikų, poeto prisiminimų pavadinimas Nereikalingas žmogus įgyja dar vieną – skaudžiai asmenišką prasmę. Metaforinis žmogaus įvaizdis pasikeičia ir E. Mieželaičio eilėse:
                                               nebūk toks išdidus Žmogau
                                               aš kaip tas kipšas pavargau
                                               kol ringe su tavim tąsiausi –
                                               kas už tave didesnis – klausi?
                                               o kuo sakysim Kirmėlė
                                               Kapų Gėlė ar Dilgėlė
                                               čia už tave menkesnės?
                                               tu būsimas jų kąsnis.
Žmogaus tema tapo ir nedidelės parodos „Mažas didelis žmogus“, skirtos E. Mieželaičio 100-mečiui, leitmotyvu, teminiu jos suskirstymo branduoliu. Parodėlėje atsisakoma įprasto nuoseklaus poeto gyvenimo atpasakojimo. Kiekviename iš keturių parodos stendų eksponatai suskirstyti į dvi kontrastiškas grupes –temas, kurių kiekviena iliustruoja įvairias asmeninio ar kūrybinio E. Mieželaičio gyvenimo apraiškas: Oficialus žmogus / Šeimos žmogus; Nugalėjęs žmogus / Pavargęs žmogus; Pasaulio žmogus / Lietuvos žmogus; Formos žmogus / Gamtos žmogus. Šalia stendų pakabintos puikios žinomo fotomenininko Antano Sutkaus nuotraukos, kuriose užfiksuota keletas E. Mieželaičio gyvenimo akimirkų. Po nuotraukomis yra E. Mieželaičio ranka parašyti komentarai.
Atskiroje stiklinėje spintoje sukrautas kūrybinis E. Mieželaičio palikimas – Lietuvoje ir užsienyje išleistos jo knygos. E. Mieželaičio gausus (daugiau nei 50 knygų) kūrybinis palikimas vertinamas nevienareikšmiškai. Gyvenimo saulėlydyje pats poetas nepagrįstai abejoja kūrybinio darbo prasme: Gyvenimas yra vertesnis už viską šiame skurdžiame pasaulyje – net ir už knygas. Ergo – mažiau rašyti ir daugiau gyventi. Tokios mintys ateina į galvą tada, kai nebe daug to gyvenimo lieka, bet kiek lieka, tiek pagyventi dar reikia (1996 m. lapkričio 11 d.). Tačiau niekas neabejoja dėl jo kūrybos įtakos tolimesnei lietuvių poezijos raidai. Ypač akcentuojamas jo indėlis modernizuojant lietuvių poetinę kalbą, ieškant naujų formų. Poetas V. Braziūnas teigia: Ką Mieželaitis darė? Jis kaip taranas savo kūryba pramušė didžiulę skylę toje gelžbetoninėj pirmiausia poetinės formos draudimų sienoj – vienas po kito paskui pro tą skylę lindom net patys jos nebejausdami: formos laisvė darėsi lyg savaime suprantama. Anuomet – savaime?.. (V. Braziūnas. Pro uždangos kraštelį. 2008 m.)
Parodos autoriai – muziejininkas Edmundas Kazlauskas ir dailininkė Inga Zamulskienė – imdami pavyzdį iš formos meistro E. Mieželaičio, taip pat norėjo parengti netradicinę, turinio ir formos atžvilgiu, parodėlę. Paroda veikia Maironio namų trečiojo aukšto Didžiojoje galerijoje nuo spalio 8 dienos.
 

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus muziejininkas Edmundas Kazlauskas.
 

Visa galerija
Atgal