Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
11
liepos
2020

PARODA „LIAUDIES MENO KOLEKCIJA“

2020-ieji paskelbti Tautodailės metais. Visuomenė skatinama domėtis tautodailės raida, jos šakomis, suvokti tradicinės dailės ir amatų kultūrinę, meninę vertę. Prie šios iniciatyvos jungiasi ir Maironio lietuvių literatūros muziejus. Tautodailė, lietuvių neprofesionalioji dailė – liaudies meno dalis, savamokslių meistrų sukurti vaizduojamosios (skulptūros, tapybos, grafikos kūriniai, karpiniai) ir taikomosios (tekstilės, keramikos, juvelyrikos, medžio, metalo, iš vytelių, šaknų ar šiaudų pinti) dailės dirbiniai, kryždirbystė ir paprotinė dailė (verbos, margučiai...). Tautodailėje atsispindi etninis tautos savitumas, meninio mąstymo specifika, originalumas. Nuolat veikiama istorinių įvykių ir visuomenės sanklodos pokyčių, tautodailė išlaiko tradiciškumą, kai kurios jos šakos – bendruomeninę prigimtį.
Po 1945 m. tarybinė sistema piktnaudžiavo folkloru. Liaudies menas buvo dažnai neigiamai indoktrinuotas komunistine ideologija. 2001 m. Lietuvos kryždirbystė įtraukta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Šiuolaikinė visuomenė tebesidomi tautiniu kostiumu, kalvystės, medžio skulptūros ir kitomis liaudies meno tradicijomis.
Iš turtingų muziejaus fondų parodai atrinkome geriausius tautodailės eksponatus, taip pat kūrinius, kuriuos inspiravo liaudies menas. Parodoje rasite retų XIX a. medinių religinių skulptūrų, tarpukariu sukurtų skulptūrų bei tarybinių propagandinių figūrėlių, gražių spalvingų tautinių juostų, garsaus tapytojo Kazio Šimonio paveikslų. Galime išskirti keraminę glazūruotą statulėlę „Lietuvaitė“, kuri buvo pagaminta Kauno „Dailės“ kombinate tarp 1950–1965 m. Jos autorė buvo žymi Lietuvos keramikė Leokadija Belveraitė (1904–1992). Be galo įdomios drožtos skulptūros „Stacijų šventieji“, XX a. pr. sukurtos Kuršėnų apylinkėse.
Aistringa liaudies meno kolekcininkė buvo vaikų literatūros rašytoja, vertėja ir aktorė Aldona Liobytė (1915–1985). Parodoje eksponuojama daugiau nei 15 jos kolekcijos eksponatų. A. Liobytė į kultūrą grąžino liaudies pasakas ir kitą tautosaką. Ji parengė ir stilizavo teminius lietuvių liaudies pasakų rinkinius „Šimto zuikių piemuo“, „Nė velnio nebijau“, pasakas pateikė savo sudarytoje knygoje „Gulbė karaliaus pati“. Liaudies kūrybos motyvais parašytose pasakose atsirado ironijos, parodijos, grotesko elementų. 1949–1961 m. A. Liobytė vadovavo Valstybinės grožinės literatūros leidyklos Vaikų ir jaunimo literatūros redakcijai, telkdama gabius rašytojus ir dailininkus. Jai dirbant, šioje leidykloje buvo pradėta leisti lituanistų sumanyta knygų serija „Lituanistinė biblioteka“, albumų serija „Lietuvių liaudies menas“. A. Liobytė leidyklai pateikdavo daugybę kūrybinių idėjų ir sumanymų, tačiau vis užkliūdavo sovietinei cenzūrai, o 1961 m. buvo pašalinta iš darbo „savo noru“.
Parodoje pristatome kelias vertingas A. Potockio ir kitų lietuvių liaudies dievdirbių sukurtas skulptūrėles, paslaptingą žalvariu kaustytą kraičio skrynią, gintarais puoštą rankšluostinę, humoristinius medinius suvenyrus, tautiniais raštais išmargintus daugianyčius audinius, ornamentais išraižytas klumpes...

Paroda veiks iki rugpjūčio 22 d.

Visa galerija
Atgal