Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
29
birželio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

PARODA GABRIELEI PETKEVIČAITEI-BITEI

Maironio lietuvių literatūros muziejuje atidaryta paroda „Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gyvenimas ir veikla Puziniškio dvare“, skirta rašytojos ir pedagogės 155-osioms gimimo metinėms paminėti. Ši paroda papildo Lietuvos muziejų kelio projektą „Dvarų kultūros atspindžiai“ .
Gimtajame Puziniškyje rašytoja gyveno su pertraukomis. Ryškiausi keturi etapai, kiekvienas iš jų pažymėtas savita visuomenine, kultūrine ir kūrybine veikla. Puziniškyje G. Petkevičaitė-Bitė sėmėsi įkvėpimo kūrybai, ilsėdavosi, rašė, vedė kursus, mokytojavo, įsiliejo į nacionalinį judėjimą už lietuviško žodžio laisvę, bendravo su knygnešiais.  Išvykdavo iš tėviškės ir vėl į ją sugrįždavo. Mokėsi Mintaujoje, gyveno Joniškėlyje, dirbo „Vilniaus žinių“ redakcijoje Vilniuje, mokytojavo Panevėžyje,  gydėsi Prancūzijoje...
Vaizduoti Puziniškio dvarą ypač mėgsta fotografai ir dailininkai. Parodoje eksponuojamos Zenono Baltrušio nuotraukos, dailininkės Stasės Mikeliūnienės akvarelė, 1986 m. surengto dailininkų ekslibrių konkurso dalyvių darbai Puziniškio tema. Eksponuojamose nuotraukose – spaudos draudimo laikų atspindžiai, pedagoginė veikla, rašytojos globotiniai. Rodomos pirmosios ir po rašytojos mirties išleistos knygos. Tarp jų ir „Karo meto dienoraštis“, kurį rašytoja, remdamasi tikrais įvykiais ir įspūdžiais, rašė Puziniškyje. Rašytojos tėvas gydytojas Jonas Leonas Petkevičius (žmona Malvina mirė, kai Gabrielei buvo tik devyneri) Puziniškyje turėjo turtingą biblioteką, kuria naudojosi pažįstami inteligentai. 1907 m. Puziniškyje ilgesniam laikui apsigyveno ir rašytojos globojama Žemaitė. Čia ji tvarkė namų ūkį, skaitė, rašė. G. Petkevičaitė kartu su Žemaite, paskatintos Povilo Višinskio, slapyvardžiu „Dvi Moteri“ parašė keletą dramų. Abi rašytojos daug nuveikė moterų labui: skatino jas šviestis, mokytis, kovoti už savo teises, netapti nei vyrų, nei darbdavių pastumdėlėmis. G. Petkevičaitė taip pat rinko Panevėžio apylinkėse etnografinę ir tautosakinę medžiagą, užrašė nemažai liaudies medicinos, prietarų ir burtų pavyzdžių, kuriuos siuntė Jonui Basanavičiui, taip pat paskelbė spaudoje ir leidiniuose. Paskutiniais gyvenimo metais, gyvendama Panevėžyje, rašė romaną „Ad astra“, kuriame įkvėpimo taip pat sėmėsi iš praeities, iš turiningos ir įdomios veiklos Puziniškyje.
Paroda veiks iki š. m. rugpjūčio 13 d.

Parengė Senosios literatūros skyriaus muziejininkė Nijolė Raižytė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal