Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
24
kovo
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

PARODA „BEGALINĖ UPĖ DIEVO LAIKO“

Kviečiame aplankyti parodą „Begalinė upė Dievo laiko“ (Bern. Brazdžioniui – 110), kurią parengė Bern. Brazdžionio rinkinio skyriaus vedėja Jūratė Ivanauskienė, apipavidalino dailininkė Inga Zamulskienė.


Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomas poeto, redaktoriaus, žurnalisto, literatūros kritiko, pedagogo, pirmojo muziejaus vadovo Bernardo Brazdžionio rinkinys. Testamentinių paveldėtojų sprendimu archyvinis Bern. Brazdžionio palikimas į muziejų parkeliavo 2003 metais. Rinkinyje gausu įvairiausių eksponatų, atspindinčių šio garbaus žmogaus gyvenimą, kūrybą, religiją, profesinę veiklą.
Bernardas Brazdžionis (1907–2002) nukeliavo ilgą, prasmingą 95-erių metų gyvenimo kelią.
Parodoje, skirtoje Bern. Brazdžionio 110-osioms gimimo metinėms, eksponuojamos kelios grupės rinkinio eksponatų, atspindinčių pagrindinius veiklos aspektus. Didžiausias dėmesys skirtas dar nepublikuotoms archyvalijoms.
Svarbiausia Bern. Brazdžionio misija – kūryba. 1954 m. Literatūros premijų įteikimo šventėje Čikagoje poetas pasakė: Mano žodis bus grynai asmeniškas – trigubas ačiū: Dievui, tautai ir lietuviui. Dievui – už jėgas per tris literatūrinio darbo dešimtmečius; tautai – kad tris kartus pasirinko mano parašytą žodį. Tąkart dėkojo už tris apdovanojimus – Valstybinę literatūros premiją, įteiktą Vilniuje 1940 m. už eilėraščių rinkinį „Kunigaikščių miestas“, Švietimo valdybos premiją, įteiktą Tiubingene 1947 m. už eilėraščių rinkinį „Svetimi kalnai“ ir tos dienos apdovanojimą – Lietuvių rašytojų draugijos premiją už rinkinį „Didžioji kryžkelė“. Parodoje, šalia knygų-laureačių, eksponuojamas Valstybinės literatūros premijos apdovanojimo dokumentas ir net keturios skirtingos rankraštinės knygelės „Svetimi kalnai“ bei šios knygos pirmasis spausdintas egzempliorius su autoriaus korektūromis ir pastabomis leidyklai.
Eksponuojamuose asmens dokumentuose – išraše iš gimimo metrikų knygos, pasuose – Bern. Brazdžionio gimimo data rašoma skirtingai – vasario 1 d., vasario 2 d., netgi sausio 2 d. Dėmesį patraukia vienuolikos metų berniukui 1918 m. sausio 28 d. išduotas pasas su nuotrauka ir piršto atspaudu. Tačiau šiame asmens dokumente gimimo diena išvis neįrašyta, tik metai ir mėnuo...
Bene įdomiausias – vidurinis paso atvartas: kairėje – originali vienuolikmečio nuotrauka, fotografuota specialiai šiam pasui – virš fotografuojamo asmens yra užrašas, t. y. paso numeris ir išdavimo sritis – Lt [Lietuvos].
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Vokietija užėmė dalį Rusijos gubernijų ir suformavo karinį administracinį-teritorinį vienetą – Oberostą, kurį sudarė šešios sritys: Balstogės, Gardino, Kuršo, Lietuvos, Suvalkų ir Vilniaus. Joniškėlio apskritis, kurioje gyveno būsimojo poeto tėvai su dviem vaikais, priklausė Lietuvos sričiai.
Dešinėje atvarto pusėje vokiečių kalba įrašyta, jog ypatinga žymė – „Sommersprossig“, t. y. strazdanotas, apačioje – Bern. Brazdžionio dešiniojo smiliaus atspaudas.
Paskutiniame puslapyje – šaltyšiaus patvirtinimas, kad paso savininkas yra fotografijoje esantis asmuo, nurodoma paso išdavimo vieta ir data.
Atskirame stende – devocionalijos iš Brazdžionių namų. Brazdžionių šeima buvo giliai tikinti, turėjo įvairiausių smulkių religinio kulto daiktelių – devocionalijų: rožančių, paveikslėlių, ženklelių. Į atskirą aplankalėlį saugiai įdėtas mažas paveikslėlis-nuotrauka „Marija su kūdikiu“. Paveikslėlis laminuotas, puoštas gelsvos spalvos siūlų nėriniu, pritvirtintas prie popieriaus ažūriniais kraštais. Kitoje pusėje – Aldonos Brazdžionienės įrašas: Pažaislis / 1937-III-19 d. / Prisirišimo ir dėkingumo vardan priimk mano regolekcijų prisiminimą kartu su tvirtais pasiryžimais daryti tik tai, kas Dievui ir Tau patiks. Aldona. Tokius raštiškus įžadus, praėjus trejiems vedybiniams metams, savo vyrui poetui Bernardui Brazdžioniui įteikė jo žmona Aldona. Bern. Brazdžionis, besitraukdamas iš Lietuvos, šeimos relikviją išsivežė su brangiausiais daiktais bei išsaugojo ilgose, pavojingose ir sudėtingose tremties kelionėse. Tarp jų – du šventi paveikslėliai su kunigo Jono Petrėno dedikacijomis 1939 m. ir atvirukas iš Aldonos ir Bernardo Brazdžionių namų Kaune. 1988 m. kauniečiai gydytojai Laima ir Leonas Klumbiai, siųsdami sveikinimą JAV lietuvių tenorui Stasiui Barui su žmona Elena, įdėjo atviruką – kryžių nešantis Kristus. Laiške įdomi istorija: Siunčiam paveikslėlį – gal galėtumėte jį prie progos perduoti poetui Bernardui Brazdžioniui. Ta atvirutė iš jo namų J. Gvardijos gatvėje Kaune. 1948 m., kai mes apsivedėm, išsinuomavom mažą kambarėlį jo namuke. (Jis buvo atiduotas atvykusių iš toli Ivanovų šeimai). Mes tik vėliau sužinojom, kad tai B. B. namas. Kambary, už pečiuko radome šią atvirutę ir išsaugojom iki šiolei.
Dokumentais, nuotraukomis atspindėta profesinė, darbinė Bern. Brazdžionio veikla: Maironio muziejaus vedėjas, Valstybinės leidyklos Kaune redaktorius, Ravensburgo mokyklos mokytojas, Furthofo plieno fabriko darbininkas, lietuvių savaitraščio „Žiburiai“ korespondentas, žurnalo „Lietuvių dienos“ vyriausiasis redaktorius ir linotipininkas. Išlikę net penki rašytojo pažymėjimai, išduoti 1940, 1944, 1946, 1966 ir 1999 m.
Parodą puošia – dailininkų J. Dagio, I. Užkurnio, K. Šimonio, V. Petravičiaus, P. Augiaus, J. Pautieniaus darbai ir memorialiniai baldai, daiktai iš Brazdžionių namų Los Andžele.

Parengė Bern. Brazdžionio rinkinio skyriaus vedėja Jūratė Ivanauskienė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal