Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
29
birželio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

„MEILĖ ŽMOGUI IR GYVENIMUI – NUGALI VISKĄ...“

Kviečiame aplankyti parodą „Meilė žmogui ir gyvenimui – nugali viską...“ (Alei Rūtai – 100), kurią parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė, apipavidalino Inga Zamulskienė.


Lapkričio 3 d. sukanka 100 metų nuo rašytojos, mokytojos Elenos Nakaitės-Arbienės (1915–2011) gimimo. Ta proga Maironio lietuvių literatūros muziejuje atidaryta jubiliejinė paroda „Meilė gyvenimui ir žmogui – nugali viską“.
Pasitelkus iš pačios rašytojos gautą, o vėliau iš jos dukros, dailininkės Rasos Arbaitės-Chamberlain atsiųstą archyvinę medžiagą – dokumentus, nuotraukas, rankraščius, laiškus, knygas, spaudinius, meno kūrinius, memorialinius daiktus – apžvelgta E. Nakaitės-Arbienės kultūrinė, visuomeninė, socialinė veikla. Parodoje eksponuojami patys naujausi iš Los Andželo atkeliavę itin vertingi eksponatai: E. Nakaitės-Arbienės tautinis kostiumas, tautinės juostos, dailininko A. Staneikos pieštas rašytojos portretas bei K. Sklėriaus paveikslas „Peizažas“. Parodą puošia rašytojos vyro architekto, dailininko Edmundo Arbo darbai bei dailininkės Rasos Arbaitės meninės nuotraukos.
E. Nakaitės-Arbienės gyvenimo ir kūrybos kelias driekėsi iš Rusijos per Lietuvą, Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas. Rašytoja gimė 1915 m. Sankt Peterburge. Vėliau su tėvais persikėlė į Kamajus, gyveno Rudžių kaime. 1934 m. baigė Rokiškio gimnaziją. Studijavo Vytauto Didžiojo universitete lietuvių kalbą bei literatūrą; baigė studijas Klaipėdos pedagoginiame institute, įgydama mokytojos profesiją. Dirbo Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje, lankė paskaitas Vilniaus universitete. Sėkmingai išlaikiusi visus egzaminus ir parašiusi baigiamąjį darbą, įgijo dar vieną diplomą. Parodoje eksponuojami įvairūs rašytojos dokumentai.
E. Nakaitei-Arbienei, pasirinkusiai slapyvardį Alė Rūta, meilė buvo talpiausias žodis, todėl ji beatodairiškai mylėjo Dievą, Tėvynę, kiekvieną žmogų. 1936 m. kovo 27 d. viename dienoraščių (juos rašė visą gyvenimą) rašytoja paliko tokį įrašą: „Kas gali būti gražesnio, kaip mylėti savo Tėvynę, dirbti jos gerovei, jos laimei. Aš noriu mylėti Kristų ir Tėvynę! Noriu gyventi pirmiausia dėl Amžinos Tėvynės, dėl Kristaus, o dėl Jo meilės noriu mylėti savo Tėvynę ir visus, ir viską. Aš noriu tik meile gyventi!“
E. Nakaitė-Arbienė buvo mokytoja ir rašytoja iš pašaukimo. „Nė vienas žmogus nepraeina be pėdsako: jeigu jo darbai neįsispaudžia...“ – rašė Alė Rūta. Ji paliko ryškius meilės pėdsakus savo mokiniuose; jos auklėtiniais buvo rašytoja Vytautė Žilinskaitė, fotografas, knygų leidėjas Algimantas Kezys.
Alė Rūta pradėjo kurti ir spausdinti savo eilėraščius Rokiškio gimnazijos laikraštėlyje. Vėliau jos kūryba buvo spausdinama Nepriklausomos Lietuvos žurnaluose Ateityje, Mokslo dienose, Naujojoje Vaidilutėje, Naujojoje Romuvoje. Už parašytą vaidinimą vaikams „Žiogas ir skruzdės“ (1942) buvo apdovanota žurnalo Žiburėlis premija. Vokietijoje įstojo į Lietuvių rašytojų draugiją tremtyje. Dalyvavo metraštyje „Tremties metai“. Debiutavo Vokietijoje poezijos knyga „Be tavęs“ (1946) ir novelių rinkiniu „Likimo keliu“ (1947). Išvykusi su dukra Vijole ir vyru į Ameriką, laisvalaikiu tęsė savo kūrybos darbus. Amerikoje gimė per 30 knygų. „Visų mano knygų alfa ir omega – nostalgija. Gimtinė. Kaimas, kur užaugau. Rytų Aukštaitijos kaimas, kuriame žmonės gal ir buvo skurdūs, bet dažniausiai sveiki siela. Kur tikėjimas, darbo meilė, šventės ir savi papročiai gaivino, guodė ir mus į gyvenimą vedė tiesiu keliu...“– rašė autorė.
Rašytojos kūryba buvo vertinama palankiai, pelnė ne vieną premiją ir svarius įvertinimus – Nepriklausomoje Lietuvoje už vaidinimus vaikams buvo apdovanota žurnalo Žiburėlis premija. Amerikoje jos romanai „Trumpa diena“, „Pirmieji svetur“ gavo dienraščio Draugas literatūrines premijas; romanas „Kelias į kairę“ laimėjo Dirvos literatūrinę premiją; už romaną „Mėlyno karvelėlio šviesa“ paskirta Šaulių sąjungos Niujorko premija; už knygą „Margo rašto keliu“ paskirta laikraščio Darbininkas premija. Lietuvoje išleido savo draugams-mokytojams skirtą knygą „Vargingos tėvynės vaikai“, pelniusią Lietuvos rašytojų sąjungos premiją. Motinos šimtmečiui parengė ir išleido giminės biografinę apybraižą „Sklėriai“, iliustruotą dailininko Kajetono Sklėriaus darbais. Alė Rūta publikavo ir keletą poezijos knygų. Atrinkusi jai brangiausius eilėraščius, sudarė lyrikos rinktinę ir Lietuvoje išleido knygą „Taip ir praeina sekmadienis“. Knygoje visomis spalvomis sužėri Alės Rūtos poetinis pasaulis. Poezijos rinktinę, kaip ir daugumą kitų jos knygų, skoningai ir profesionaliai apipavidalino dukra Rasa Arbaitė-Chamberlain.
Alė Rūta buvo kūrybinga ne tik literatūros baruose, bet ir aktyvi visuomeninėje, kultūrinėje veikloje. Los Andželo lietuvių bendruomenė buvo viena iš veikliausių Amerikoje, įkūrusi Dailiųjų menų klubą, kuris rengė įdomius literatūros vakarus, koncertus, meno parodas. Alė Rūta buvo nuolatinė tokių renginių paskaitininkė. Los Andželo Lietuvių fronto bičiulių organizacija taip pat rengė literatūros vakarus ir kvietė rašytojus ne tik iš visos Amerikos, bet ir iš Australijos, Vokietijos, Kanados, o vėliau ir iš Lietuvos. Alė Rūta, kaip ir Bern. Brazdžionis, oficialiai nepriklausė šiai organizacijai, bet buvo nuolatiniai renginių dalyviai. Parodoje eksponuojamos unikalios nuotraukos, kuriuose rašytoja užfiksuota tokių renginių metu. Alė Rūta daugiau nei 10 metų buvo Lietuvių rašytojų draugijos sekretorė.
E. Nakaitė-Arbienė visada viltingai tikėjo, kad jos kūrybos žodis pasieks Lietuvos žmones: „Rašytojas tikisi būti suprastas, jei nepilnai, tai bent kokią mintį mėgina rasti savo knygose, artimą skaitytojui. Per knygą stengiasi bent grūdelį gėrio palikti žmonių sąmonėje ir širdyje. Tokia rašytojo viltis. Tegu literatūra mus dvasiniai artina.“

Parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė

Visa galerija
Atgal