Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
20
lapkričio
2018

MARTYNO MAŽVYDO „KATEKIZMUI“ – 470

Šiais metais minime Martyno Mažvydo Katekizmo 470-ąsias išleidimo metines. Pirmoji lietuviška knyga išėjo 1547 m. sausio 8 d. (tiksli knygos išleidimo data nurodyta pačioje knygoje), ją parengė tuo metu dar Karaliaučiaus universiteto studentas Martynas Mažvydas. Šios knygelės pirmojo leidimo yra žinomi išlikę du egzemplioriai, kurių vienas yra saugomas VU bibliotekoje. Šiuo egzemplioriu buvo naudotasi išleidžiant kone identišką faksimilinį pirmosios lietuviškos knygos leidimą: Catechismusa prasty szadei... Karaliauczui...1547. Martyno Mažvydo Katekizmo pirmojo leidimo faksimilė. Vilnius, 2017 m. Leidykla Petro ofsetas. Parodoje rodomi įdomiausi Martyno Mažvydo rinkinio eksponatai – pirmosios lietuviškos knygos XX a. leidimai, tyrinėjimų studijos, meno kūriniai Mažvydo tema, įvairūs spaudiniai, spektaklių apie Mažvydą, jo gyventų vietų ir atminimo įamžinimo ženklų nuotraukos. Mažvydo rinkinys pasipildė nuotraukomis, kai 2013 m. Kaliningrado srityje buvo vykdoma Kristijonui Donelaičiui skirta ekspedicija. Iš šios kelionės parodoje eksponuojamos fotografo Z. Baltrušio darytos fotografijos: Karaliaučiaus katedros dabartinis vaizdas (šalia katedros buvusiame Karaliaučiaus universitete 1546–1548 m. studijavo M. Mažvydas); paminklas universiteto įkūrėjui Prūsijos kunigaikščiui Albrechtui Brandenburgiečiui, 1546 m. pakvietusiam M. Mažvydą studijuoti Karaliaučiaus universitete (beje, iš išlikusių trylikos M. Mažvydo laiškų, rašytų lotynų k. ir saugomų Getingene, dvylika yra rašyti Albrechtui Brandenburgiečiui); paminklinis akmuo šalia Karaliaučiaus katedros, žymintis senojo Karaliaučiaus universiteto, įkurto 1544 m., vietą (jame mokėsi ne tik Martynas Mažvydas, bet ir Jonas Bretkūnas, Pilypas Ruigys, Kristijonas Donelaitis ir daugelis kitų lietuvių kultūros darbininkų). 2013 m. ekspedicijos metu buvo užukta ir į Ragainę (dabar Neman), todėl lankytojas pamatys šiuos vaizdus: Ragainės bažnyčią, kurioje 1549–1563 m. kunigavo Martynas Mažvydas (dabar čia gyvenamasis namas); paminklinę lentą ant buvusios Ragainės bažnyčios sienos, kuri žymi, kad čia 1549–1563 m. dirbo ir yra palaidotas M. Mažvydas (lenta atidengta 1998 m.); Ragainės pilį, menančią Mažvydo laikus.                                           
Norėtųsi pacituoti vieną iš Mažvydo laiškų, kuriame atsispindi ir paprasti, žmogiški autoriaus interesai, to meto laiškų rašymo stilius ir retorika: Kai šią vasarą tavo šviesioji aukštybė, šviesusis ir maloningasis kunigaikšti, buvo Ragainėje, ji man davė didžiai malonų atsakymą į mano nuolankų prašymą; aš prašiau ir gavau aikštelę namui ir sklypelį dirbamos žemės daržui bei kitiems mano žmonos patogumams. Bet buvo likę neišspręsta, kurioje vietoje reikėtų žemės duoti, ir dėl to ponui Ragainės viršininkui buvo pavesta pačiam tą reikalą ištirti ir paskirti vietą. Kai ponas viršininkas uoliai tyrė, bet nerado tinkamos vietos, aš reikalavau iš jo kilnybės paskirti man vieną kalnelį šiapus Nemuno upės su aplink esančia aikštele. Ponas viršininkas sakė mielai paskirsiąs tą Šliosbergu vadinamą kalnelį su aikštele, jei tik turėsiąs tavo šviesiosios aukštybės nurodymą. Todėl tavo aukštybę ir savo maloningąjį valdovą, šviesusis kunigaikšti, nuolankiai prašau maloningai atiduoti man minimąjį kalnelį su prie jo esančia aikštele, kurios dydis vargu ar sudarys pusę manso, ir kad tavo šviesioji aukštybė, duodama rimtą nurodymą, įsakytų kilniajam ponui Ragainės viršininkui tikrai jį paskirti. Už šią tavo šviesiosios aukštybės malonę aš su savo žmona per amžius šlovinsiu dieviškąjį vardą ir tavo šviesiosios aukštybės dosnumą; kad ją didžiai maloningasis Kristus ilgiausiai ir laimingiausiai visiškai sveiką užlaikytų, nuolatos meldžiuosi ir melstis nesiliausiu. Tą tavo šviesiąją aukštybę
nuolankiausiai maldaująs Martynas Mažvydas, Ragainės kunigas.
(Vienuoliktasis Martyno Mažvydo laiškas, rašytas Prūsijos kunigaikščiui Albrechtui Brandenburgiečiui).
Daugelis yra skaitę Justino Marcinkevičiaus dramą Mažvydas ar matę spektaklį, todėl virtualioje parodoje rodomos Justino Marcinkevičiaus Mažvydo pastatymo Klaipėdos dramos teatre (režisierius Povilas Gaidys, 1976 m.) nuotraukos teprimins šio kūrinio eilutes:

Mažvydas (iškilmingai)
Mėginsime sudėti pirmą žodį.
Klausykitės gerai... Širdim klausykit!
Kai tarsit šitą žodį, tai ant lūpų
Pajusite medaus ir kraujo skonį,
Išgirsit volungę prieš lietų šaukiant,
Užuosit šieno ir liepynų kvapą,
Regėsit baugų debesio šešėlį
Per lauką bėgant...Taigi pamėginkim.

(Skiemenuoja vienas)
„El-ie“ bus „Lie“, „tė-u“ bus „tu“, „vė-a“ bus „va“.
Kartokite! Kartokit ir klausykit.


Iš Just. Marcinkevičiaus Mažvydo epilogo.

                                              

                                                 Parengė Seniausios literatūros skyriaus vedėja Audronė Gedutienė

Visa galerija
Atgal