Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
30
spalio
2020

MARIJAI MACIJAUSKIENEI ATMINTI

2020 m. gegužės 8 d. išėjo poetė, žurnalistė, muziejininkė Marija MACIJAUSKIENĖ (1930 03 11–2020 05 08), kuri kovo 11-ąją šventė įspūdingą 90 metų jubiliejų.
Baigusi Vilniaus universitetą, lietuvių kalbos ir literatūros studijas, M. Macijauskienė mokėsi Vilniaus akademinio dramos teatro studijoje, tačiau vėliau pasuko link literatūros.  Pradėjo dirbti žurnalo „Jaunimo gretos“ redakcijoje, nuo 1958 m. įsikūrė gimtajame Kaune, dirbo „Kauno tiesoje“, žurnale „Nemunas“. Nuo 1969-ųjų reikšmingus darbus pradėjo Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Po netikėtos J. Kulikausko mirties ji perėmė vadovavimą muziejui. Šiuo laikotarpiu iš rūmų buvo iškeltas vaikų darželis bei paskutinieji gyventojai. Muziejus, pagaliau įsikūręs visame pastate, buvo rekonstruotas, panaikinti kiti įėjimai, vėl atnaujintos ekspozicijos. Renginiai galėjo būti organizuojami pačiame muziejuje, nes atsirado tam pritaikyta salė. Galiausiai sutvarkyta aikštė priešais, pastatytas paminklas Maironiui.  
„Sėdžiu dabar prie labai „malonių“ dalykų, – ataskaitų, planų ir t. t. Kai pažiūri per metus šis tas nuveikta – surinkta daugiau kaip 2,5 tūkstančio eksponatų (vien mano sąskaitoj 1500), atidarėme naują K. Būgos ekspoziciją Pažiegėje. Darbuotojai per metus paskelbė spaudoj 27 pozicijas... Bet ar viską išpasakosi? Ypač didelį pasisekimą turi mūsų rengiami literatūros vakarai ir literatūrinės popietės. Kai įsirengsim muziejuje – visi pavydės!“ – M. Macijauskienė rašė laiške A. Gustaičiui 1974 m. sausio 22 d.
M. Macijauskienės publikacijos periodikoje pasirodė dar 1949 m. Ji rašė apie Vytautą Mačernį, Sviatoslavą Rerichą, Praną Domšaitį, Joną Rimšą, Matą Joną Slančiauską, Viktorą Falkenhaną ir kt. Publikuota daug esė, straipsnių, tyrinėjimų kultūros temomis. Ypač svarią vietą jos kūrybinėje biografijoje užima prisiminimų knygos apie mūsų garsiuosius kūrėjus – teatralus, rašytojus, dailininkus. Atskleidžiami nežinomi faktai, atveriami dvasiniai menininkų klodai. Gana vėlai ryžosi išleisti savo poezijos rinkinius: pirmasis – „Kaip laukiantis medis“ – pasirodė tik 1979 m. Poetė parašė šešias poezijos knygas, tarp jų ir vaikams, vertė lyriką iš latvių, rusų, armėnų kalbų. Jos pačios eilės verstos į estų, latvių, baltarusių, rusų kalbas.

Visa galerija
Atgal