Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
22
rugpjūčio
2019

„MAIRONIO PĖDSAKAI SANKT PETERBURGE“

Jonas Mačiulis-Maironis Sankt Peterburge su nedidele pertrauka gyveno net 19 metų (1888–1909). Kaip rasti gatves, vietas, miestą, kurį su savimi į Lietuvą išsivežė seminaristas, profesorius, poetas, tiek daug nuveikęs jos ir piliečių labui net gyvendamas Rusijos imperijos sostinėje? Nuo to laiko daug kas pasikeitė, išskyrus vietos dvasios jausmą, kuris mistiškai persmelkia kiekvieną kartu su šio miesto lietumi ir vėjais.
  Ieškant sąsajų su vietomis, lydėjusiomis Maironį, per asmeninę patirtį stebint miestą, kaip neskubrų pašnekovą, kuris pasakoja savo istorijas ir atskleidžia naujas paslaptis, gimė fototipijų serija. Fototipija yra vaizduojamų įvykių bendraamžė, todėl leidžia viską papasakoti ir parodyti tiksliausiai.
  Sankt Peterburgo imperatoriškoje Romos katalikų dvasinėje akademijoje Maironis ir pats studijavo, ir profesoriavo; Antano Smilgos spaustuvėje Peterburge spausdinant „Lietuvių laikraštį“, pirmą legalų laikraštį lietuvių kalba Rusijoje, poetas bendradarbiavo kartu su kitais autoriais; Šv. Kotrynos Aleksandrietės bažnyčioje į susirinkusiuosius Maironis šv. Mišiose taip pat kreipdavosi lietuviškai; kartais jis melsdavosi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje; viešėdavo Leitenanto Šmidto krantinėje įsikūrusiuose profesoriaus E. Volterio namuose; mėgo lankytis dailės parodose, todėl neišvengiamai jo kelias pasukdavo ir link Sankt Peterburgo dailės akademijos. Per tiek metų, praleistų Peterburge, artimų vietų atsirado daug...
 Artūras Jonauskas – fotografas, menininkas, kuris nuo 2002 m. naudoja įvairius fotografijos spausdinimo metodus kaip savo pasaulėžiūros raiškos instrumentą. Atgaivina senus ir kuria naujus alternatyvius fotografinio atvaizdo raiškos būdus, atrasdamas sąlyčio taškus su spausdintinės grafikos menu. Ypatinga šiandienos misija – aktualizuoti fototipijos spausdinimo būdą (collotype), kaip autoriaus saviraiškos priemonę. Vaizdai spausdinami aliejiniais dažais ant paruošto paviršiaus, ant švaraus popieriaus lapo jie atspaudžiami kaip estampai. Taigi kūriniai turi ir fotografijos, ir spausdintinės grafikos savybių, griauna ribas tarp naujo ir tradicinio meno. Alternatyvūs fotografijų kūrimo būdai leidžia nepriklausyti nuo fabrikinių technologijų, suteikia laisvę rinktis medžiagas, galimybę išreikšti save visuose vaizdo kūrimo etapuose, leidžia pajusti kūrinio gimimo džiaugsmą. 
  Fototipija, sukurta 1855 m. Prancūzijoje Alfonso Poitevino, kaip atvaizdų fotomechaninio kopijavimo būdas gyvavo iki XX a. antrosios pusės. Pergyvenusi savo klestėjimą kaip iliustracijų spausdinimo technologija ir šiuo metu praradusi aktualumą poligrafijoje, fototipija liko plačių raiškos savybių spausdinimo technika. Savo darbais A. Jonauskas atgaivina fototipiją kaip savarankišką autorinių kūrinių grafinio spausdinimo būdą ir net meno rūšį.
 
Paroda surengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos Generaliniu konsulatu Sankt Peterburge. Veiks iki kovo 2 d.

Visa galerija
Atgal