Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
24
spalio
2018

„LIETUVOS RAŠYTOJŲ DOKUMENTAI VU BIBLIOTEKOJE“

 
Rugsėjo 26 d. Maironio lietuvių literatūros muziejuje (MLLM) įvyko neeilinis renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos diena Kaune. Atvežta paroda Lietuvos rašytojų dokumentai Vilniaus universiteto bibliotekoje“, kuri MLLM veiks iki 2018 m. spalio 15 d.
Pradėdama renginį, direktorė Aldona Ruseckaitė pasidžiaugė, kad mūsų gyvenimas eina už institucijų sienų ir Vilniaus universiteto bibliotekos projektas „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje“ priartina bibliotekos archyvus, kurie, beje, yra labai artimi muziejaus eksponatams.
Vilniaus universiteto bibliotekos (VUB) Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė Nijolė Klingaitė-Dasevičienė perskaitė pranešimą „Kultūros paveldas Vilniaus universiteto bibliotekoje: tradicijos, iššūkiai, galimybės“, kuriame supažindino klausytojus su Vilniaus universiteto bibliotekos struktūra, veikla, fondų sudėtimi, išskirdama paveldo veiklas: saugojimą, fondų pildymą, informaciją vartotojams, mokslinius tyrimus. Taip pat papasakojo apie VUB vykdomus projektus „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Teismų knygos“ ir „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje“, nurodė virtualius portalus, kuriuose galima rasti informacijos apie šiuos ir kitus projektus: europinį inkunabulų projektą ar tarptautinę programą COST.
N. Klingaitė-Dasevičienė priminė, kad net trylika VUB dokumentų yra įtraukti į UNESCO projektą „Pasaulio atmintis“, o pirmuoju numeriu tarp jų – pirmoji lietuviška knyga, Martyno Mažvydo 1547 m. „Katekizmas“.
VU Senato pirmininkė prof. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė perskaitė pranešimą „Vilniaus tėvas Steponas Batoras: tolerancijos pamokos jėzuitų ir eretikų laikais“, kuriame išsamiai ir įtaigiai papasakojo apie VU įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro kilmę, asmenybę, egzotišką išvaizdą, santuoką su Ona Jogailaite. Per dešimt valdymo metų jis padarė didelę įtaką Lietuvos ir Lenkijos kultūrai, praplėtė Lietuvos teritorines ribas, nes laimėjo Livonijos karą. Profesorei įdomi tema – Steponas Batoras ir jėzuitai. Nors rėmęs jėzuitus, tačiau neleidęs jiems kištis į politiką, buvęs labai tolerantiškas kitoms religinėms konfesijoms, pasisakęs už religijos laisvę. Prof. dr. D. Pociūtės-Abukevičienės pranešimą iliustravo kelioms valandoms iš VUB atkeliavę vertingi XVI amžiaus dokumentai – keturi Stepono Batoro autografai: 1580 m. lapkričio 21 d. raštas, kuriuo Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras kaip Chodkevičių globėjas, sutinka, kad Svisločius su visais priklausiniais būsimame seime būtų amžina teise suteiktas Chodkevičiui; ar 1582 m. vasario 28 d. raštas, kuriuo Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras patvirtina Eustachijaus Valavičiaus, LDK kanclerio, testamentu užrašytą dvarą ir sklypą Vilniuje „prie bernardinių“ evangelikų bendruomenei; ir kiti. Taip kelios XVI amžiaus pabaigos knygos, skirtos Steponui Batorui.
VUB Rankraščių skyriaus vadovė dr. Inga Liepaitė pristatė parodą „Lietuvos rašytojų dokumentai Vilniaus universiteto bibliotekoje“. Ji pasidžiaugė, kad atvežti visi Maironio rankraščiai, esantys VUB. Beje, poemos „Lietuva“ rankraštis buvo eksponuojamas tik renginio metu, nes rengiama šio rankraščio faksimilė, kuri turėtų pasirodyti jau gruodžio mėnesį.
Poemą „Lietuva“ Maironis parašė 1888 m. ir dedikavo Antanui Baranauskui. Dr. I. Liepaitė kalbėjo apie atradimus, iš kurių išskyrė 1844 m. Motiejaus Valančiaus rankraštį – 18 giesmių giesmyną, iliustruotą paties M. Valančiaus. Pasak šį rankraštį tyrusios prof. Romos Bončkutės, giesmių rinkinys galėjo būti sumanytas kaip dovana sesers Petronėlės Beresnevičienės šeimai, kartu gyvenusiai motinai Onai, dukterėčioms Beresnevičiūtėms, bet ypač sūnėnui Vladislovui Beresnevičiui, su kuriuo M. Valančius visą gyvenimą palaikė ryšius. Parodoje eksponuojamas ir Antano Baranausko rankraštis – „Mokslas lietuviškos kalbos“, beje, A. Baranausko „Homiletikos“ rankraštis liko universiteto bibliotekoje. Dr. I. Liepaitė kalbėjo apie nepublikuotus 454 Vinco Krėvės-Mickevičiaus laiškus, kuriuos perdavė Antanas Maceina, išskyrė Vaižganto rankraščius, Vinco Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėlyje“ rankraštį (3 tomai), Ievos Simonaitytės romano „Aukštųjų Šimonių likimas“ rankraštį su pridėtu Valstybinės premijos dokumentu. Visa tai lankytojas pamatys parodoje.
Muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė kalbėjo apie du naujai atrastus Maironio laiškus VUB – abu rašyti Kaune 1928 m. bičiuliui kunigui Juozapui Budrikui ir yra su sesers Marcelės Mačiulytės prierašais laiškų pabaigoje. A. Ruseckaitė plačiau papasakojo apie dviejų kunigų draugystę, skaitė naujai atrastus laiškus. Pasak direktorės, Maironis nebuvo uolus laiškų rašytojas, todėl jo laiškų yra išlikę palyginti mažai (daugiau yra Žemaitės, Vaižganto laiškų).
Parodoje „Lietuvos rašytojų dokumentai Vilniaus universiteto bibliotekoje“ be jau minėtų vertybių lankytojas pamatys Vydūno dienoraštį, rašytą Detmolde 1951 m., Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos laiškus Aleksandrui Dambrauskui-Jakštui, rašytus 1904–1911 m., Onos Pleirytės-Puidienės, rašiusios Vaidilutės slapyvardžiu, dienoraštį ir laiškus sūnui Algirdui, Antano Škėmos romano „Balta drobulė“ rankraštį ir daug kitų rankraščių, įdomių rašytojų fotografijų, senųjų knygų.
Tai unikali galimybė susipažinti su Vilniaus universiteto bibliotekos lobiais. Nepraleiskime jos. Paroda veiks iki spalio 15 d.
 

Seniausios literatūros skyriaus vedėja Audronė Gedutienė



PARODOS EKSPONATŲ SĄRAŠAS                   
 
Dokumentai iš VU bibliotekos Rankraščių skyriaus
 

  1. Ieva Simonaitytė (1897–1978). Kaunas, 1945 m. sausis.
  2. Ieva Simonaitytė savo bute Kaune. 1955 m. rugsėjis.
  3. Ieva Simonaitytė kalba paminklo Salomėjai Nėriai (1904–1945) atidengimo iškilmėse Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. 1955 m.
  4. Ieva Simonaitytė. Aukštujų Šimonių likimas: Mažosios Lietuvos Buities Romanas. Kaunas, 1935 m.
  5. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio (1896–1991) žmonos, vieno pirmųjų vaikų literatūros autorių Prano Mašioto (1863–1940) dukters, bibliografės Marijos Mašiotaitės-Urbšienės (1895–1959) atsiminimai apie vaikystės ir paauglystės metus Rygoje Prie žibalinės lempos, parašyti 1946–1947 metais Gorkio ir Ivanovo kalėjimuose.
  6. Sveiki sulaukę Šv. Velykų! [Sveikinimai Juozui Tumui-Vaižgantui (1869–1933) nuo Kunigiškių (Anykščių raj.) Juozo Tumo-Vaižganto vardo mokyklos mokytojo ir mokinių]. 1932 m. kovas.
  7. Vydūnas (Vilhelmas Storosta, 1868–1953). Melnragė, 1921 m.
  8. Vydūno dienoraštis. Detmoldas (Vokietija), 1951 m. kovo 22 d.–rugsėjo 22 d.
  9. Lietuvos universiteto Vydūnui suteiktas filosofijos Garbės daktaro laipsnis. Kaunas, 1928 m.
  10. Moterys Lietuvių Literatūroje: Kursas priv. Doc. Dr. J. Tumo paskaitytas Vytauto Un. 1932 m. pav. sem.
  11. Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos (1877–1930) laiškai Aleksandrui Dambrauskui-Jakštui (1860–1938). 1904–1911 m.
  12. Maironis-Mačiulis. Čičinskas. Ballada. B. m.
  13. Du naujai surasti Maironio laiškai ilgamečiam bičiuliui kunigui Juozapui Budrikui (apie 1863–1935) su sesers Marcelės Mačiulytės (1864–1958) prierašais jų pabaigoje. Kaunas, 1928 m.
  14. Maironio užrašytos giesmės, redaguotos Aleksandro Dambrausko-Jakšto (1860–1938). B. m.
  15. Maironio laiškai Aleksandrui Dambrauskui-Jakštui (1860–1938) ir Juozui Tumui-Vaižgantui (1869–1933). B. m., 1922 m.
  16. Maironis-Mačiulis. Vytautas pas Kryžiuočius: Istoriškoji Drama: 5 aktais. B. m.
  17. Nuskriaustos lietuvių tautos atsišaukimas į pasaulio tautas: Maironies projektas. Redaguotas Juozo Tumo-Vaižganto (1869–1933). B. m.
  18. Vincas Mykolaitis-Putinas (1893–1967). Altorių šešėly: psichologinis romanas. D. 1–3. [1931 m.]
  19. Vincas Mykolaitis-Putinas (1893–1967). B. m.
  20. Onos Elžbietos Pleirytės-Puidienės (slapyvardis Vaidelutė) (1882–1936) dienoraštis. 1928 m. gruodžio 24 d.–1929 m. vasario 16 d.
  21. Onos Elžbietos Pleirytės-Puidienės laiškai sūnui Algirdui. 1922–1935 m.
  22. Vincas Pietaris (slapyvardis Savasis) (1850–1902). Nespausdintas rankraštis „Iš raštų“ su J. Basanavičiaus pataisomis ir kn. J. Tumo visai naujai perredaguotas. B. m.
  23. Vincas Pietaris. Vardai Augmenu. 1893 m. ir Vardai gaivalu, žveriu, paukščiu, žuvu, vabalu, kirmeliu. 1894 m.
  24. Vincas Pietaris. Lyginamasis žodynas: A-Z: Žodyno nuotrupos. B. m.
  25. Antanas Škėma (1910–1961). Balta drobulė: romanas. Dvi redakcijos. B. m., 1952–1954 m.
  26. Vincas Krėvė-Mickevičius (1882–1954). [Eilėraščiai]. [Lvovas (Ukraina)], 1906–1907 m.
  27. Lietuvos literatūrologo, filologijos mokslų daktaro Vinco Maciūno (1909–2003) surinkti          Vinco Krėvės-Mickevičiaus laiškai, rašyti 1944–1954 m.
  28. Simonas Daukantas (1793–1864). Pasakas Pædraus Pagał iszdawimo K. Kan: Czerskî, isz Łotinû kałbôs parguldę Ƶæmaitiszkay M. Ƶëymys metusî 1824. [Parašymo metai nurodyti neteisingai].
  29. Antanas Baranauskas (1835–1902). Móksłas Lëtùwiszkos kałbós. B. m.
  30. Motiejus Valančius (1801–1875). [Giesmynas]. [Prieš 1844 m.?]
  31. Aleksandras Dambrauskas-Jakštas (1860–1938). Koks moters grožis labiausia gerbtinas? [Straipsnis, išspausdintas „Naujojoje Romuvoje“]. B. m.
  32. Bernardas Brazdžionis (1907–2002). Apie 1949 m.
  33. Bernardo Brazdžionio laiškai etnologui, Stokholmo ir Upsalos (Švedija) universitetų profesoriui Juozui Lingiui (1910–1998) ir J. Lingio atsakymas į Bern. Brazdžionio laišką.
  34. Bernardas Brazdžionis, Stasys Santvaras (1902–1991), Antanas Gustaitis (1907–1990) ir Pulgis Andriušis   (1907–1970). 1947 m.
  35. Antano Škėmos (1910–1961) portretas. Graviūra varyje „sausos adatos“ būdu. Dail. Balys Lukošius (1908–1987). Kaunas, 1938 m.
  36. Lietuvos Respublikos Vytauto Didžiojo ordinas kanauninkui dr. Juozui Tumui (1869–1933). Kaunas, 1932 m.
  37. Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933). „Meilutės“ pamatų pašventimas. Kaunas, 1929 m.
  38. Mažutėlių Duona. Parašė J. Gerutis pagal E. Duplessy. Ėriškė (Ramygalos par.), 1913 m.

 
 
 
Knygos iš VU bibliotekos Retų spaudinių skyriaus
 

  1. Valančius, Motiejus. Кантычкасъ, арба Книнга гѣсмю... Vilnius, 1865. 748 p.
  2. Сенасъ аукса алторюсъ арба суринкимасъ ивайрю малдунъ иръ гесмюнъ... Vilnius, 1866. 627 p.
  3. Моксласъ скайтима рашта летувишка делъ мажу вайку... Vilnius, 1867. 32 p.
  4. Homeri Opera graece et latine... T. 1–2. Basel, 1779. 579, [20] p.
  5. Maironis. Kęstučio mirtis: istoriškoji drama 5 aktais. Kaunas, 1921.

 

Nuotraukos – iš parodos atidarymo. Fotografavo Z. Baltrušis

Visa galerija
Atgal