Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
20
lapkričio
2018

„LIETUVA, TĖVYNE MŪSŲ“

Šių metų pabaigoje minėsime Vinco Kudirkos 160-ąsias gimimo metines. Ta proga muziejuje surengta paroda, kurioje eksponuojami originalūs ir patys įdomiausi eksponatai iš V. Kudirkos archyvo: knygos, spaudiniai, nuotraukos, memorialiniai daiktai, meno kūriniai. V. Kudirka (1858–1899) gyveno ir kūrė carinės Rusijos valdomoje Lietuvoje, lietuviškos spaudos draudimo metais, gyvendamas Naumiestyje ir Šakiuose, nuolat buvo sekamas žandarų, jo namuose būdavo daromos kratos, teko rašytojui sėdėti ir Kalvarijos kalėjime, todėl kiekvienas iš tų laikų išlikęs autentiškas eksponatas – didelė vertybė. Parodos dėmesio centre – V. Kudirkos „Tautiška giesmė“, tapusi Lietuvos himnu, sukurta Naumiestyje ir pirmąsyk su gaidomis publikuota „Varpe“ (1898 m., Nr. 6). Amžininkai pasakoja, kad V. Kudirka, susitikęs savo bendražygį Kazį Grinių, pasidžiaugė: „Parašiau lietuvišką himną. „Bože caria chrani“ savo turėsim.“
 Himno istoriją ir jo dvasią atspindi dail. Ramutės Kalniūnaitės grafikos darbas „Lietuva, Tėvyne mūsų...“ Eksponuojamas ir dail. Romualdo Čarnos sukurtas V. Kudirkos portretas. Taip pat – senosios „ Aušros“ numeris (1885 m. Nr. 6) su pirmuoju V. Kudirkos literatūriniu bandymu – satyriniu eilėraščiu „Dėl ko žydai nevalgo kiaulienos“. Satyriko talentas, prasiskleidęs šiame eiliuotame tekste, labiausiai sužibėjo satyrose: „Vilkai“, „Lietuvos tilto atsiminimai“, „Viršininkai“ ir kt. Vos ne visus satyrų prototipus Naumiesčio ir Šakių gyventojai nesunkiai atpažino: tai buvo Rusijos carizmo valdžios vietos valdininkai, draudę lietuvišką spaudą, darę kratas, trėmę žmones į Sibirą, smurtavę, kyšininkavę, girtuokliavę, amoraliai gyvenę. Nepaisant valdžios draudimų, V. Kudirka su bendraminčiais leido lietuvišką „Varpą“, vedė jame skyrių „Tėvynės varpai“, kuriame rašė apie  emigraciją, nutautėjimą, spaudos draudimą, tautiečių apsileidimą, inteligentų bailumą ir kitas negeroves, kurios trukdo Lietuvai išsivaduoti iš vergijos ir suklestėti. Viename iš stendų lankytojai pamatys ir keletą knygnešių nuotraukų (tarp jų ir rašytojo bičiulę Valerija Kraševskienė), su kuriais jis bendravo ir rėmė šiuo bebaimius žmones pinigais, nors pats visada gyveno labai kukliai. Visas santaupas, gautas iš gydytojo praktikos, paskirdavo laikraščių ir knygų leidybai.
 V. Kudirkos įamžinimo ženklus šiuolaikinėje Lietuvoje savo nuotraukose įamžino fotografas Zenonas Baltrušis. Parodą parengė Senosios literatūros skyriaus muziejininkė Nijolė Raižytė, apipavidalino dail. Inga Paliokaitė-Zamulskienė. Paroda veiks nuo spalio 31 d. iki š. m. pabaigos.

 

Maloniai kviečiame apsilankyti!  

Visa galerija
Atgal