Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
08
rugpjūčio
2020

KNYGNEŠIŲ LIETUVA. LIETUVIŠKOS SPAUDOS DRAUDIMAS

 Kaip vaisių užgintą po Lietuvą gaudo
 Iš Prūsų slapčia atgabentus raštus,
 Bet veltui sargyba ant sienos bešaudo:
Jie eina, kaip viesulas eina platus!

Maironis poemoje „Jaunoji Lietuva“ (1907) knygnešius lygino su nenugalimu viesulu, nešančiu žmonėms uždraustą lietuvišką raštą. Valstiečiai, prekybininkai, dvasininkai, mokytojai, gydytojai, rašytojai, – visi susivienijo ir įsijungė į nesustabdomą knygnešių judėjimą. Muziejuje surengtoje parodoje „Knygnešių Lietuva“ – tik maža dalelė knygnešių portretų ir pasakojimų apie jų didvyriškus žygius carinės Rusijos valdomoje Lietuvoje. Knygnešių buvo tūkstančiai, jie gyveno ir platino lietuviškas knygas įvairiausiose Lietuvos vietovėse, tačiau jų portretų, ypač iš senųjų laikų, išliko nedaug. Eksponuojami Antano Bataičio, Jurgio Bielinio, Juozo Grušio, Mykolo Gylio, Jono Luobikio, Jono Motuzos, Prano Pučiliausko ir kitų knygnešių portretai. Daugiausia atsiminimų, žinių ir spalvingų legendų išliko apie biržietį knygnešį Jurgį Bielinį (1846–1918). Jo gimimo data – kovo 16-oji šiandien minima kaip Knygnešio diena. Žmonės J. Bielinį vadino „Baltuoju“, knygų jis nenešdavo, bet veždavo vežimu, dažniausiai platino kalendorius, laikraščius, maldaknyges. Namuose būdavo retai, turėjo keletą sodžių, kuriuose ilsėdavosi arba perduodavo patikimiems žmonėms platinti atvežtas knygas. Amžininkai pasakojo, kad kartą J. Bielinis žiemą basas ir vienmarškinis bėgo laukais ir brido lediniu upeliu (kad nepaliktų pėdsakų) apie 3 kilometrus. Nors tada pabėgti nuo policijos pasisekė, tačiau lig tol buvusi stipri sveikata susilpnėjo. Tačiau ne visiems knygnešiams taip sekėsi kaip J. Bieliniui, kiti patyrė ir Sibiro tremtį, ir kalėjimų kančias. Pvz., J. Luobikis kalėjo ir Kalvarijos, ir Peterburgo Kryžių kalėjimuose.  
Smalsiausi parodos lankytojai galės pabūti ir žandarais: ieškos draudžiamų leidinių slėptuvių! Suradę sužinos, kokius leidinius ir knygas anuomet, rizikuodami savo gyvybėmis, iš Tilžės per sieną į Lietuvą gabeno drąsūs knygnešiai.
Atkakli leidėjų, daraktorių ir knygnešių veikla davė rezultatus: 1904 m. gegužės 4 d. lietuviškos spaudos draudimas panaikintas, peržiūrėtos bausmę atliekančių knygnešių bylos, nutrauktos ar sumažintos jų bausmės.
2004 m. UNESCO įvertino knygnešystę kaip unikalią ir neturinčią atitikmenų.
Parodą rengė muziejininkė Nijolė Raižytė, dailininkė Inga Zamulskienė, parodų kuratorius Jindrich Čeladin. Paroda veiks iki š. m. balandžio 4 d.
 

Parengė Senosios literatūros skyriaus muziejininkė Nijolė Raižytė 

Visa galerija
Atgal