Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
21
spalio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

KLEOPAS JURGELIONIS (1886–1963)

Kleopas Jurgelionis – nepelnytai jaunesniosios kartos atstovų primirštas poetas. Bėgdamas nuo caro represijų po aktyvaus dalyvavimo 1904–1907 m. lietuvių sukilime, vienas pirmųjų pasitraukė į JAV. Jis nemažai davė Lietuvos kultūrai tiek būdamas čia, tiek išvykęs. Tik naujoji gausi rašytojų banga, kuri traukėsi į Vakarus nuo Stalino, tarsi panardino jį užmarštin ir dabar spalvinga poeto asmenybė žinoma nedaugeliui.
Maironio muziejuje saugomas poeto archyvas nėra gausus. Turime daug jo ranka dailiai surašytų eilėraščių, dalis jų niekur nepublikuoti. Taip pat saugomas nemažas pluoštas laiškų, rašytų jaunystės bičiuliui, Lietuvoje likusiam rašytojui Karoliui Račkauskui-Vairui, iš kurių aiškėja K. Jurgelionio pasaulėvoka, skleidžiasi nauji ir žinomi biografijos faktai. Yra A. Vaičiulaičiui rašytų laiškų. Labai įdomūs, nuoširdūs ir atviri jo laiškai, rašyti Lietuvos aktorei, kitai jaunystės bičiulei Unei Babickaitei-Graičiūnienei. Deja, šių laiškų turime tik kopijas. Mažiausiai fonde yra rašytojo nuotraukų – sunku pasakyti, ar jis nemėgo fotografuotis, ar nuotraukos tiesiog neišliko. Sudėlioti poeto gyvenimo faktus padeda ir K. Vairo rašytų jo biografijų mašinraščiai, taip pat saugomi muziejuje. Rašytojai jaunystės laikais buvo pažįstami. K. Vairas rašė: „Su Kleofu Jurgelioniu man teko arčiau susipažinti ir draugauti Peterburge 1905–1906 metais, Rusijos Pirmosios Revoliucijos metais. Nors ir jaunesnis už mane ketveriais metais, jis vis tiek imponavo kaip ypatingai gabus aktorius, pasižymėjęs to meto lietuviškoje Peterburgio mėgėjų vaidintojų scenoje, kaip geras oratorius, sugebėjęs kuo sėkmingiausiai veikti auditoriją savo gerai išlavinta dikcija ir puikiai valdomu balsu. Bet visų labiausiai jis mane paveikė kaip jaunas revoliucionierius, aktyviai dalyvavęs 1905–1906 metų revoliucijos įvykiuose.“
Dabar, minint 130-ąsias poeto metines, reiktų priminti, o kai kuriuos – supažindinti su šiuo vardu, tikrai nusipelniusiu likti įrašytu į lietuvių literatūros istoriją. Daugiau >> 

Parengė Išeivių literatūros skyriaus muziejininkė Jurgita Davidavičiūtė

Visa galerija
Atgal