Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
29
gegužės
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

„KELIONĖ Į A. LANDSBERGIO KELIONĘ“

Maironio lietuvių literatūros muziejus kviečia į parodą, skirtą rašytojui, dramaturgui, vertėjui, literatūros kritikui, „Laisvosios Europos“ radijo bendradarbiui, redaktoriui, profesoriui Algirdui Landsbergiui (1924–2004). Parodoje pirmą kartą eksponuojama gausi rašytojo archyvinė medžiaga: nuotraukos, dokumentai, rankraščiai, memorialinė biblioteka, asmeniniai daiktai, gauta iš paties rašytojo bei jo žmonos Joan bei rašytojo brolio Algimanto. Per pastarąjį pusmetį Maironio lietuvių literatūros muziejaus fondus pasiekė nauja medžiaga, kurią perdavė rašytojo sūnūs Paulius bei Jonas, o jos persiuntimu į Lietuvą rūpinosi Algimantas ir Teresė Landsbergiai.
Paroda parengta monografiniu principu, kuris atveria iki šiol nežinomus rašytojo gyvenimo bei kūrybos kelius: 1924–1944 m. Lietuvoje; 1944–1949 m. Vokietijoje; nuo 1949 m. iki poeto mirties – 2004 m. Amerikoje bei Lietuvoje.
A. Landsbergis gimė Kybartuose, gyveno Seredžiuje, čia pasaulį išvydo jo sesuo Gražina ir brolis Algimantas – dvyniai. Vėliau su tėvais kėlėsi į Birštoną, Ariogalą, Kauną. Parodoje lankytojai pamatys nuotraukas iš A. Landsbergio vaikystės: su tėvais bei dvynukais. Mokėsi Ariogaloje, vėliau Kauno Jėzuitų gimnazijoje, studijavo Vytauto Didžiojo universitete. Įdomios A. Landsbergio moksleivio Birštone, vėliau – jau gimnazisto bei studento Kaune nuotraukos.
1944 m. kartu su šeima pasitraukė nuo artėjančios sovietų okupacijos į Vakarus. Vokietijoje įsitraukė į kūrybinį darbą: bendradarbiavo „Minties“ laikraščio redakcijoje, įstojo į buvusio Šiaulių dramos teatro direktoriaus įkurtą trupę, kuriai išvertė keletą pjesių. Kartu su broliais J. ir A. Mekais, V. Adamkevičiumi (Leonu Lėtu), V. Šaltmiru leido avangardinį žurnalą „Žvilgsniai“. Dėstė Mattenbergo lietuvių gimnazijoje. Atsiradus galimybei, 1946 metais, pradėjo studijas Mainco universitete. 1949 m. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas.
Parodoje lankytojai pamatys įdomias nuotraukas, kuriose užfiksuotos DP stovyklos akimirkos: krepšinio bei futbolo varžybos, Mattenbergo lietuvių gimnazijos mokytojai, redakcinės „Žvilgsnių“ kolegijos posėdis. Unikalumu išsiskiria eksponuojami dokumentai: Mattenbergo gimnazijos, „Minties“ žurnalisto pažymėjimai, išduoti A. Landsbergiu. Itin reikšminga Johaneso Guttenbergo universiteto Maince studijų knygelė.
Amerikoje A. Landsbergis ir vėl ieškojo galimybių studijuoti – buvo priimtas į Bruklino koledžą, kuriame jam suteiktas menų bakalauro diplomas. Kolumbijos universitete (vienas iš penkių žymiausių Amerikoje) parašė darbą Bertoldo Brechto ir Polo Klodelio epinė kūryba, už kuri jam buvo suteiktas menų magistro laipsnis. Parodoje eksponuojami jo paskaitų užrašai, mokslo baigimo diplomai bei magistrinis darbas. Įvairūs dokumentai liudija apie jo darbą Pavergtų tautų seime, „Laisvosios Europos“ radijuje. Daugiausia laiko skyrė akademinei veiklai: beveik trisdešimt metų dėstė meno ir teatro istoriją, mitologiją Fairleight Dickinson‘o universitete. 1973 m. šioje Alma Mater jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. Nors ir mažai likdavo laisvo laiko, tačiau buvo aktyvus visuomeninėje LRD veikloje, skaitė paskaitas, dalyvavo kūrybos vakaruose. Išskirtiniai jo nuopelnai – tarptautiniame PEN klube (daugiau nei 40 metų buvo šios organizacijos pirmininku bei vicepirmininku). A. Landsbergis buvo vienintelis lietuvis, kuris įsitraukė į šios organizacijos veiklą ir jo dėka Lietuva 1989 m. buvo priimta į šią organizaciją.
A. Landsbergis entuziastingai bendradarbiavo spaudoje: rašė ne tik į lietuvių laikraščius, žurnalus tokius kaip „Literatūros lankai“, „Metmenys“, bet ir redagavo „Lituanus“, bendradarbiavo daugiakalbiame žurnale „Arena“, „Books abroad“ bei kituose. Lankytojų dėmesį patrauks įdomūs V. Adamkevičiaus (L. Lėto), I. Tvirbuto, V. Šaltmirto, A. Nykos-Niliūno, K. Ostrausko laiškai rašyti A. Landsbergiui, bei jo rašyti laiškai įvairiems žmonėms.
A. Landsbergis įsirašė į lietuvių literatūrą kaip pirmojo modernaus romano „Kelionė“ (1954) autorius. Šiais metais minimas jo išleidimo 60-metis.  A. Landsbergis vienas iš nedaugelio išeivių rašytojų, kurie rašė anglų ir lietuvių kalbomis. Kūrybinis derlius turtingas: išleido vieną romaną „Kelionė“, už kurį paskirta „Draugo“ premija; du novelių rinkinius – „Ilgoji kelionė“, „Muzika įžengiant į neregėtus miestus“. Už pastarąją knygą jis apdovanotas Lietuvių rašytojų draugijos premija. Rinkinyje saugomi originalūs apdovanojimo aktai: už romaną „Kelionė“; Klivlendo apylinkės valdybos dramos reikalų aktas už pjesę „Penki stulpai turgaus aikštėje“; už pjesę „Vaikai gintaro rūmuose“. Jo pamėgtas žanras – drama: sukūrė pjesių, komedijų, farsų, stebuklingų vaidinimų, kurie buvo išleisti atskiromis knygomis. Svarbesni A. Landsbergio kūriniai parašyti teatrui: pjesė „Stiklinis kamuolys“ (1954), dramatinė poema „Vėjas gluosniuose“ (1958), siurrealistinė komedija „Meilės mokykla“ (1965), vienaveiksmis farsas „Barzda“ (1966). Parodoje yra eksponuojami šių veikalų rankraščiai, mašinraščiai su pataisymais bei unikalios nuotraukos iš įvairių A. Landsbergio pjesių pastatymų įvairiuose kontinentuose.
Parodoje „Kelionė į Algirdo Landsbergio kelionę“ per unikalias archyvalijas apžvelgtas rašytojo gyvenimo bei kūrybos kelias. 

Parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė

Visa galerija
Atgal