Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
05
rugpjūčio
2020

KALBININKAS JONAS JABLONSKIS (1860–1930)

Jonas Jablonskis – žymiausias lietuvių kalbos normintojas, redaktorius, bendrinės kalbos puoselėtojas ir dėstytojas. Vinco Kudirkos bendramokslis ir bendramintis J. Jablonskis, pasirašinėdamas įvairiais slapyvardžiais (P. Kriaušaičio, Senio, Nenuoramos, Rygiškių Jono ir kt.), kalbininko kelią pradėjo laikraštyje „Varpas“. J. Jablonskis, kaip ir kiti ano meto lietuvybės puoselėtojai, buvo rusų caro žandarų persekiojamas, jam uždrausta gyventi ir dirbti Lietuvoje. Mieliau būtų gyvenęs ir dirbęs gimtinėje, tačiau gyvenimo aplinkybės nubloškė į Mintaują, Taliną, Pskovą... Į Vilnių su šeima sugrįžo tik 1904 m. Dirbo Petro Vileišio redaguotame lietuviškame dienraštyje „Vilniaus žinios“, dėstė lietuvių kalbą Panevėžio mokytojų seminarijoje. Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Voronežą, kur mokytojavo lietuviams skirtoje gimnazijoje. Voroneže susirgo reumatu, tapo sunku vaikščioti ir rašyti. Kai profesoriavo Kauno universitete, studentai kalbininką su vežimėliu užnešdavo į auditoriją arba eidavo į jo butą klausyti paskaitų. Apie tai savo atsiminimuose rašo ir vertėjas Edvardas Viskanta. „Ir štai pagaliau, lygiai dešimtą valandą, prasiveria šoninės durys ir klasėn įrieda ratuotas krėslas, žmonos stumiamas, o jame – Jonas Jablonskis, gelsvu tartum kupranugario vilnos palaidiniu apsisiautęs, kojos apklotos languota vilnone skepeta, ant galvos – juodo satino šlikė“. (MLLM archyvas). J. Jablonskis studentams sakydavo: „Neskaitykite laikraščių, jeigu nenorite sugadinti savo kalbos!“ Labai vertino Žemaitės kūrybą, redagavo jos raštus, gyrė vaizdingą, iš liaudies atėjusią kalbą, stilių.  
1901 m. J. Jablonskis Petro Kriaušaičio slapyvardžiu išleido „Lietuviškos kalbos gramatiką“, kurioje įtvirtino aukštaičių kauniškių tarmę. MLLM archyve saugoma ši gramatika yra su paties J. Jablonskio ranka darytais taisymais ir įklijomis. J. Jablonskio ranka rašytų rankraščių ir laiškų išliko nedaug, nes sunegalavęs, negalėdamas pats rašyti, diktuodavo tekstą kitiems asmenims. 1916 m. vasario 15 d. pats parašo ir išsiunčia atvirlaiškį mokytojui Justinui Strimaičiui. Pataria „daug skaityti, galvoti, lyginti...“
Parengė Senosios literatūros skyriaus muziejininkė Nijolė Raižytė
Visa galerija
Atgal