Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
26
balandžio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

„KAIP GRĮŽTANČIUS NAMO PAUKŠČIUS...“

Maironio lietuvių literatūros muziejuje duris atvėrė paroda, skirta išeivių rašytojo, redaktoriaus, dailininko Pauliaus Jurkaus (1916–2004) 100-osioms gimimo metinėms. Šių eilučių autorė nuo 1989 m. bendravo su rašytoju, o vėliau – su jo dukra Daina Jurkute. Pats P. Jurkus jau anuomet perdavė vertingų eksponatų muziejui, o dienoraštyje įrašė, kad visą medžiagą ketina padovanoti MLLM. Po rašytojo mirties buvo peržiūrėtas ir atrinktas archyvas, parvežti originalūs dokumentai, nuotraukos, turtingas epistolinis ir rankraštinis palikimas, knygos ir spaudiniai, memorialinės bibliotekos dalis. Vienas unikaliausių gautų eksponatų yra Jono Mačiulio-Maironio parengtas „Pavasario balsų“ penkto leidimo maketas, kuriame įklijuoti 32 nauji Maironio eilėraščiai.
Paroda, kurioje apžvelgiamas Pauliaus Jurkaus gyvenimas ir kūryba, Maironio lietuvių literatūros muziejuje parengta pirmą kartą. Joje rodomi eksponatai ne tik iš rašytojo archyvo, bet ir Bernardo Brazdžionio, Stasio Santvaro, Kazio Bradūno, Antano Vaičiulaičio, Alfonso Nykos-Niliūno rinkinių.
P. Jurkus gimė liepos 27 d. Žemaičių Kalvarijoje, čia lankė pradinę mokyklą, baigė Telšių gimnaziją. Susibičiuliavo ir artimai bendravo su Vytautu Mačerniu, paskatino ir padrąsino jį kurti. Parodoje yra nuotrauka, kurioje užfiksuoti trys draugai – Juozas ir Paulius Jurkai su Vytautu Mačerniu prie Varduvos. Žemaičių Kalvarijoje esančiuose rašytojo namuose vykdavo literatūriniai susibūrimai, o Telšių gimnazijoje kartu su Aleksandru Radžiumi buvo leidžiamas žurnalas „Šešios žaros“. P. Jurkus studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, 1943 m. gavo diplomą. Mokytojavo Kaune, Šančių VI mokykloje, bendradarbiavo „Ateityje“, „Naujojoje Romuvoje“, „Žemaičių žemėje“. 1944 m. nuo sovietų okupacijos pasitraukė į Vokietiją. Dirbo lituanistinėje gimnazijoje, redagavo žurnalus „Ateitis“ ir „Aidai“.
Parodoje lankytojai pamatys ne tik originalias istorines nuotraukas, kuriose jis užfiksuotas su studijų draugais – ateitininkų „Šatrijos“ draugijos nariais Kaune, su Prezidento Antano Smetonos mokyklos aspirantais, literatūros vakarų metu, bet ir originalius dokumentus, liudijančius apie Vilniaus universiteto baigimą ir įvairius darbus.
P. Jurkus visą gyvenimą tarnavo dviem mūzom: literatūrai ir dailei. Eilėraščius rašė nuo pirmos klasės, o nuo ketvirtosios piešė dekoracijas mokyklose rengiamiems vaidinimams.
Pauliaus Jurkaus kūryba įvertinta gan anksti. „Naujosios Romuvos“ žurnale atspausdinta jaunojo kūrėjo novelė buvo pripažinta geriausia. Vokietijoje už „Aidų“ žurnale skelbtą novelę „Plyta“ laimėjo žurnalo premiją.
P. Jurkus redagavo „Ateitį“, „Aidus“, tačiau daugiausia jėgų atiduota Niujorke leistam laikraščiui ,,Darbininkas“, kurį redagavo net 40 metų. „Taip ir praėjo visas mano gyvenimas. Toje redakcijoje dirbo ir buvęs mano literatūros profesorius Juozas Brazaitis-Ambrazevičius, pas kurį ir gyvenau. Tai man buvo tikros literatūros ir visuomeninio mokslo studijos. Amerikoje visą laiką gyvenau Niujorke.“ P. Jurkus buvo preciziškas, profesionalus redaktorius, pasiaukojamai dirbo, puoselėdamas lietuvišką žodį: aptardavo kultūrinius, literatūrinius įvykius, rašė knygų, teatrų pastatymų, parodų recenzijas, straipsnius. Daug laiko paskirdavo ir lituanistinei gimnazijai – dėstė, parašė išsamų vadovėli „Lituanica“. Niujorke atsiradus „Kultūros židiniui“, rengė kultūros, literatūros vakarus, daugiau nei dešimtį metų vadovavo Lietuvių rašytojų draugijai JAV.
Parodoje eksponuojamos P. Jurkaus nuotraukos su J. Brazaičiu-Ambrazevičiumi, L. Žitkevičiumi „Darbininko“ redakcijoje Niujorke, su LRD JAV valdybos nariais.
P. Jurkus paliko ryškius pėdsakus Lietuvos kultūros istorijos puslapiuose. Jis sukūrė per šimtą paveikslų, apipavidalino ir iliustravo daugiau nei šimtą grožinės, istorinės, politinės tematikos knygų. Kaip rašytojas P. Jurkus debiutavo Vokietijoje savilaidine poezijos knyga „Namų ugnis“ (1945). „Eilėraščių rinkinį norėjau išleisti Lietuvoje. Nepavyko. Nepavyko ir Vokietijoje. Kaip rašytojas brendau labai lėtai, sunkiai suradau žodį,“ – rašė P. Jurkus. Atskiromis knygomis „Pavasaris prie Varduvos“ (1954), „Ant Vilnelės tilto“ (1968), „Juodvarniai“ (1975), „Kai Vilniaus liepos žydi“ (1985), „Klevai prie vartų“ (1993) išleistos legendos, padavimai, novelės, apsakymai. Amerikoje išspausdintas ir romanas „Smilgaičių akvarelė“ (1957). Literatūros kritikai Antanas Vaičiulaitis, Jonas Aistis, Stasys Santvaras, Kazys Bradūnas ir kiti palankiai vertino jo kūrybą. Juozas Brazaitis-Ambrazevičius apie debiutinę P. Jurkaus knygą rašė: „Jis sukelia įspūdį plačios, be įtampos tekančios upės, virš kurios stiprėja giedrėjančios pavasarinės šviesos. Tokia ta yra Jurkaus Varduvos upė. Tai ne draminis pasaulis. Tai lyrinis. Ir logiška išvada – skaitytoją patraukia ne tiek intrigos peripetijos, jų išradingumas, kiek lyrinė nuotaika.“
Parodoje lankytojai pamatys visas išleistas P. Jurkaus knygas bei kūrybinių rankraščių fragmentų. Eksponuojami jo paveikslai bei iliustruotos grožinės literatūros knygos, kurios Lietuvoje, deja, yra bibliografinės retenybės...

Parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal