Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
27
gegužės
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

JURGIUI BLEKAIČIUI – 100

„Teatras būtų duona, poezija – šventadienių vynas“
(JURGIUI  BLEKAIČIUI – 100)          

Šįmet švenčiame išeivių poeto, režisieriaus, teatro ir literatūros kritiko, pirmo Lietuvoje diplomuoto teatrologo Jurgio Blekaičio 100-metį. Ta proga Maironio lietuvių literatūros muziejuje veikia jam skirta paroda  „Teatras būtų duona, poezija – šventadienių vynas“.
J. Blekaitis gimė 1917 m. liepos 8 d. Suomijoje, Kellomäkki miestelyje. 1935 m. Kaune baigė „Aušros“  berniukų gimnaziją. Vytauto Didžiojo ir Vilniaus  universitetuose  studijavo lietuvių bei prancūzų literatūras, slavistiką; lankė B. Sruogos teatro seminarą ir A. Jakševičiaus dramos studiją. Vilniaus universitete įsteigus Teatro mokslo ir meno katedrą, išklausė keletą papildomų kursų ir, apgynęs darbą „Algirdo Jakševičiaus teatro menas“, gavo teatrologo diplomą. Jau studijų metais debiutavo kaip režisierius – „Vaidilos“ teatre pastatė spektaklį pagal A. Musset „Marianos kaprizus“, šiltai sutiktą žiūrovų ir kritikų. Gyvendamas išeivijoje – Vokietijoje ir Amerikoje – J. Blekaitis pastatė dar apie 14 spektaklių su lietuvių teatro trupėmis, rusų ir amerikiečių teatruose. Teatras, kaip svajojo dar Lietuvoje, duona netapo. Repetuodavo laisvalaikiu, po darbo, savaitgaliais. Pirmuosius keletą metų Amerikoje duoną reikėjo užsidirbti „juodu“ darbu įvairiose vietose – parduotuvėje, fabrikuose, muziejuje, sandėliuose. Tik nuo 1956 m. tapo JAV informacinės agentūros „Amerikos balsas“ lietuvių skyriaus darbuotoju, kur išdirbo trisdešimt metų.
Poezija Blekaičiui tikrai buvo šventadienių vynas. Viename interviu yra sakęs: „Rašau nedaug, tik impulso pagautas. Nieko negalėčiau parašyti „užsakymui“ – turiu pajusti. O apie ką? – ką patyriau, kas paliko įspūdį – žmonės, pamiltieji ir prarastieji, gamta, kurioje geriausiai jaučiuos, įvairios dvasinės būsenos ....“ Išleido tik du poezijos rinkinius: „Vardai vandenims ir dienoms“ (1954) ir „Rudens ritmu“ (1979).
J. Blekaitis yra paskelbęs straipsnių lietuvių literatūros ir teatro temomis išeivijos spaudoje: „Metmenyse“, „Aiduose“, „Literatūros lankuose“, „Margutyje“; parašė atsiminimus apie B. Sruogą, H. Radauską, H. Kačinską; išvertė J. Brodskio, Cz. Miłoszo, I. Ivasko eilėraščių. 1999 m. Lietuvoje išėjo J. Blekaičio knyga, skirta jo mylimam mokytojui, „Algirdas Jakševičius – teatro poetas“. Tai atsiminimai apie prieškario Lietuvos teatrą, kuriame iškilo, bet, deja, dėl ankstyvos mirties neišsipildė ryškus režisieriaus A. Jakševičiaus talentas.
Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomas turtingas J. Blekaičio archyvinis rinkinys, kurį perdavė poeto žmona Gražina Blekaitienė. Rinkinyje gausu eilėraščių, straipsnių, vertimų rankraščių; nuotraukų; dokumentų. Gyvenimo faktus, asmenybės bruožus, vidinius išgyvenimus atskleidžia laiškai. Ypač intensyviai susirašinėta su artimais bičiuliais: literatūros kritiku Vytautu Aleksandru Jonynu, poetu Alfonsu Nyka-Niliūnu, literatūrologe Birute Ciplijauskaite. 
Parodoje per šias archyvalijas išsiskleidžia Jurgio Blekaičio gyvenimo ir kūrybos kelias. Nuotraukose matom J. Blekaitį gimnazistą 1929 m.; su šeima: tėvu Adomu, mama Elena, seserimi Elžbieta ir broliu Viktoru 1933 m. Birštone. Čia leisdavo visas vaikystės vasaras pas tėvo gimines. Tas laimingas dienas visada prisiminė kaip prarastąjį rojų. 1938-aisiais – jau studentas, su A. Jakševičiaus dramos studijos dalyviais ir vadovu A. Jakševičiumi. Užfiksuotos režisuotų spektaklių akimirkos: A. Rūko „Bubulis ir Dundulis“ (1946 m. Vokietijoje), A. Cronino „Jupiteris juokiasi“ (1954 m. Niujorke); su artimais draugais V. A. Jonynu, A. Nyka-Niliūnu, poetu H. Radausku, skatinusiu spausdintis, leisti eilėraščių rinkinius; su „Amerikos balso“ kolegomis. Visą gyvenimą išliko artimas ir šiltas ryšys su trimis sūnumis – Rainiu, Vilniumi ir Rimu. 1959 metų nuotraukoje jaunas tėtis su trimis „pipirais“, o paskutiniajame stende – jau su suaugusiais 1993 m. Laimingas iš nuotraukų šypsosi J. Blekaitis, sugrįžęs į Lietuvą po daugelio metų: literatūros vakare Maironio muziejuje 1989 m., su žmona Gražina ir seserimi Elžbieta Birštone 1991 m.; su žmona Trakuose 1998 metais.
Parodoje eksponuojami originalūs J. Blekaičio rankraščiai: eilėraščiai, teatrinių užrašų knygelės, vertimai; jo paties knygos ir lietuvių poezijos antologija ispanų kalba, kurioje išspausdinti šeši J. Blekaičio eilėraščiai, išversti B. Ciplijauskaitės. Įdomūs J. Blekaičio dokumentai: laikinas asmens dokumentas, išduotas Vilniuje 1943 09 20, pasas, išduotas Vokietijoje 1944 10 23, Lietuvių rašytojų draugijos liudijimas; laiškai: J. Blekaičio dar studijų metais rašytas laiškas A. Čipkui (Nykai-Niliūnui), atostogaujančiam tėviškėje, kuriame siunčia ir savo eilėraštį; jam rašyti H. Radausko ir kitų asmenų laiškai. Parodoje matome ir J. Blekaičio ilgo ir prasmingo gyvenimo darbų įvertinimo ženklus – apdovanojimus: JAV Lietuvių bendruomenės Kultūros skyriaus – už teatrinę veiklą ir JAV informacinės agentūros „Amerikos balsas“ – už 30 m. nepriekaištingą darbą šioje įstaigoje.

 
Parengė Išeivių literatūros muziejininkė Elvyra Brazaitienė,
nuotraukos Zenono Baltrušio
Visa galerija
Atgal