Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
20
lapkričio
2018

JUOZUI ALMIUI JŪRAGIUI – 100

JUOZAS ALMIS JŪRAGIS: „...KAS YRA PADARYTA KULTŪRAI, SUGRĮŠ Į LIETUVĄ...“

 
Poetą, redaktorių, vertėją, paskaitininką, kultūrininką Juozą Almį Jūragį šį rudenį vėl privalome prisiminti, nes 2017 m. spalio 3 d. jam sukanka 100 metų. Mirė sulaukęs 97-erių – 2014 m. kovo 4 dieną tolimojoje Australijoje. Kai 1944 m. pasitraukė į Vakarus, daugiau niekada į Tėvynę nebegrįžo – tolimas kelias, sveikata, finansai. Mažytę Lietuvą susikūrė Australijos kaime, savo namus pavadinęs „Jūragyne“.
Kokį gyvenimo, likimo ir kūrybos kelią nuėjo šis žmogus, apie kurį Lietuvoje iki šiol ne taip ir daug žinome?
J. A. Jūragis gimė 1917 m. spalio 3 d. Baltkalnio kaime, Laukuvos valsčiuje, Tauragės apskrityje, ūkininkų šeimoje. Augo mylimas, lepinamas, nes buvo jauniausias – turėjo tris vyresnes seseris. Motina iš maldaknygės išmokė skaityti. Jau gerokai ūgtelėjęs, 1928 m. pradėjo lankyti Laukuvos pradžios mokyklą, o 1933 m. įstojo į Plungės kapucinų gimnaziją – ateitį matė su vienuolio abitu. Mokėsi kartu su Algirdu Mykolu Dobrovolskiu (tėvu Stanislovu – A. R.) „Kartu atbuvome noviciatą, metus iš lotyniško vadovėlio vien tik vokiškai kalbančiu mokytoju pasiremdami, graužėme filosofiją. Aš neištvėriau, nusivilkau abitą, likau šiaip sau žmogum, bet ryšiai su kapucinais liko glaudūs.“ (Iš laiško autorei, 2005 11 16). 1944 m. jaunasis poetas pasitraukė į Vakarus, o 1948 m. pasiekė Australijos krantus.
            J. A. Jūragis eilėraščius pradėjo rašyti dar paauglystėje. Pirmuosius kūrinėlius 1931 m. išspausdino vaikų laikraštis „Žvaigždutė“. Per kelerius jaunystės metus susikaupė nemažas pluoštas eilėraščių, rašytų 1933–1939 m., poetas parengė pirmąją knygą „Laukai meldžiasi“, bet sovietų okupacija, karas sutrukdė ją išleisti, traukiantis į Vakarus, rankraštis liko Lietuvoje pas draugą. Ir taip įdomiai atsitiko, kad knyga, turėjusi būti kaip pirmoji, išėjo tik 1986 m., pavadinimu „Žeme, būk mano motina.“
J. A. Jūragis yra pirmasis naujosios emigracijos lietuvis, išleidęs poezijos knygą Australijoje, kurioje išėjo du poezijos rinkiniai: „Tolimieji miražai“ (1964, Sidnėjus), „Akmens ir paukščio metas“ (1977, Australija). Ankstyvieji, dar Lietuvoje rašyti J. A. Jūragio eilėraščiai, siejasi su kito žemaičių poeto Vytauto Mačernio pasauliu. Abiems poetams labai svarbi tėviškė, gimtieji laukai, miškai, pelkės ir tolumos, begalinis namų ilgesys. Paskutinioji poeto knyga „Tik sapno ugnį jausi“ išleista 1999 m. Vilniuje su profesorės V. Daujotytės palydimuoju straipsniu. Šios knygos programinis eilėraštis galėtų būti „Žmogus – tamsoje giedantis paukštis“: „Žmogau, / Tau duota tik pradžia ir pabaiga, / Pats privalai dienoms suteikti esmę...“
Be originaliosios kūrybos, Jūragis daug laiko ir sugebėjimų atidavė dirbdamas kultūrinį darbą tarp Australijos lietuvių. Svarbiausias buvo redaktoriaus darbas. Jis redagavo „Australijos lietuvių metraščio“ (1962) pirmąjį tomą, „Plunksnos“ klubo almanachą „Plunksna ir žodis“ (1966), Australijos lietuvių poezijos antologiją „Terra Australis“ (1972). Poetas buvo puikus oratorius, skaitė paskaitas apie lietuvių kultūrą, literatūrą, rašytojus.
Kai tik atsirado galimybių, Jūragis susirūpino savo vertingą archyvą persiųsti Lietuvon. Autobiografijoje jis rašė: „Čionai mes esame laikini. Mūsų bendruomenės veikimas prilygsta per vandenyną bėgančiai ir vis žemėjančiai bangai, kuri vieną dieną išsilygins. Demografine prasme jos nebebus matyti. Bet tai, kas yra padaryta kultūrai, sugrįš į Lietuvą lyg mes iš ten nebūtumėm išėję...“ Rūpinosi, kad viskas sugrįžtų į Tėvynę. 1993 m. Australijoje lankėsi Ričardas Mikutavičius, jiedu pabendravo ir kunigas patarė viską persiųsti į Maironio lietuvių literatūros muziejų. Taip 1996 m. prasidėjo archyvo „kelionės“ į Kauną.
  J. A. Jūragio rinkinyje daugiausia asmeninės bibliotekos knygų – 450 vienetų. Knygos gana įvairios – daugiausia Australijoje gyvenusių ir rašiusių rašytojų grožinė literatūra, pavyzdžiui: Broniaus Žalio, Aldonos Veščiūnaitės, Magdalenos Mykolaitytės-Slavėnienės, Jurgio Janavičiaus, kitur gyvenusių išeivių: Bern. Brazdžionio, Jono Aisčio, Mariaus Katiliškio, Alės Rūtos ir kitų. Daug knygų su autorių autografais. Jūragio bibliotekoje yra politinio, istorinio pobūdžio leidinių, taip pat vokiečių ir anglų kalbomis.
 Poetas į muziejų atsiuntė ir didelę dalį epistolinio archyvo. Aktyviausiai susirašinėta su Australijos rašytojais, redaktoriais dėl kūrybos, recenzijų, pranešimų. Yra A. Veščiūnaitės, Prano Pusdešrio, J. Janavičiaus, M. ir Juozo Slavėnų, kun. Pranio Dauknio, Genovaitės Kazokienės, Viktoro Baltučio ir kitų asmenų laiškų. Susirašinėta ir su kultūrininkais iš Lietuvos. Ypač vertingi Irenos Kostkevičiūtės laiškai, kuriuose ji domisi poetės M. Mykolaitytės-Slavėnienės (Putino sesers) ir jos vyro J. Slavėno archyvo likimu. Vertingas ir įdomus, netgi skausmingas J. A. Jūragio susirašinėjimas nuo 1966 m. per geležinę uždangą su seserimis, gyvenusiomis Lietuvoje. Seserų – Onutės, Emilijos, Rožės laiškai surišti į „tomus“, tvarkingai išsaugoti, sugrupuoti, sudėlioti. Toli gyvenančiam broliui laiškai buvo labai svarbūs, dažniausiai rašė Onutė. „Sesuo buvo mano stipriausias ryšys su Lietuva, su tėviške. Mano laiškai buvo atsiliepimai į jos ilgesį ir pastangos būti arti jos širdies...“ (Iš laiško autorei, 1997 11 07).
Be galo originali medžiaga – dešimt storų aplankų, į kuriuos kruopščiai suklijuota daugybė straipsnių iš Australijos spaudos. Juose minima į laisvę besiveržianti Lietuva. Tai 1990–1991 m. aprašytų įvykių kronika, kurią poetas sekė be galo atidžiai. „Man labiausiai rūpėjo muziejui persiųsti rinkinius iš Australijos (Sydnėjaus) didžiųjų laikraščių, kuriuose rašoma apie Lietuvos laisvės kovą... “ (Iš laiško autorei, 1997 06 13).
Originaliosios kūrybos rankraščių yra labai nedaug – tik keletas eilėraščių. Visai nėra vaikystės, jaunystės nuotraukų – jų nepavyko išsaugoti. Poetas atsiuntė keletą mėgėjiškų spalvotų savo fotografijų 1997–2007 laikotarpio, kuriose jis su žmona Lidija ar vienas, dažniausiai sode prie augalų. J. A. Jūragis mėgo ant antros nuotraukos pusės užrašyti komentarą. Pvz.: „Po šituo dideliu medžiu dažnai svajoju...“
Rinkinyje nėra dokumentų.
J.A. Jūragio rinkinys yra vertingas, dar tyrinėtinas, iš jo galima paskelbti ir įdomių publikacijų.
 

Parengė muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė

Visa galerija
Atgal