Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
22
rugpjūčio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

JULIUS KAUPAS (1920–1964)

Kviečiame apžiūrėti virtualią parodą, skirtą rašytojo, literatūros kritiko, medicinos mokslų daktaro Juliaus Viktoro Kaupo (1920–1964) 95-ąjam jubiliejui atminti. Lankytojai gali susipažinti su nauja archyvine medžiaga, kurią muziejui perdavė rašytojo žmona Dalia Galaunytė-Kaupienė-Augūnienė.
J. Kaupas gimė ir augo Kaune, mokėsi Jėzuitų gimnazijoje, kurioje buvo įkurti įvairūs būreliai, vyko literatūros vakarai, sporto varžybos. Gimnazijoje veikė teatro trupė, kurioje vaidinimus režisavo aktorius Antanas Škėma. J. Kaupas susibičiuliavo su vyresniu menininku, abu bendravo iki pat A. Škėmos žūties. Parodoje eksponuojami J. Kaupo atsiminimai apie rašytoją.
Pirmieji kūriniai taip pat gimė gimnazijos laikotarpiu: J. Kaupas 1932 m. parašė dviejų veiksmų komediją „Aš jums parodysiu“, o besimokydamas vyresnėse klasėse surašė savo nuotaikingus įspūdžius iš kelionės Klaipėdon. Parodoje eksponuojamos J. Kaupo nuotraukos su gimnazijos bendramoksliais, itin reta nuotrauka su A. Smetonos karo mokyklos aspirantais – K. Bradūnu, V. A. Jonynu, P. Jurkumi. Pomėgis rašyti, kurti, piešti buvo stiprus, tačiau tikrasis pašaukimas – medicina. Įstojęs į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą, sėkmingai baigė studijas. Dažnu svečiu buvo ir humanitariniame fakultete: klausėsi paskaitų, dalyvavo Juozo Girniaus filosofijos seminare, artimai susidraugavo su poetu Henriku Nagiu ir jo seserim Zinaida (Liūne Sutema). Parodoje lankytojai pamatys nuotraukas su Henriku bei Zinaida Nagiais, su Mariumi Katiliškiu, Alfonsu Nyka-Niliūnu. Ypatingi J. Kaupo laiškai, rašyti H. Nagiui: jie primarginti linksmais piešiniais. J. Kaupas dalyvavo VDU literatūros vakaruose, skaitė savo kūrybą: noveles, pasakas. 1942 m. debiutavo pasakomis „Senų laikų padavimas apie Stirniuką“ bei „Vytautas ir musė“, paskelbtomis žurnale „Žiburėlis“. 1943 m. sulaukė pirmojo įvertinimo – žurnalas „Savaitė“ skyrė premiją už novelę „Banknotas“.

1944 m. J. Kaupas pasitraukė į Vokietiją. Ten stigo duonos, rūbų, bet laisvės buvo iki soties. J. Kaupas studijavo Freiburgo, Tiubingeno universitetuose, parašė ir apsigynė disertaciją, jam buvo suteiktas medicinos mokslų daktaro vardas. Meno žinias gilino studijuodamas V. A. Jonyno įsteigtoje Meno ir amatų mokykloje. Kartu su savo draugais dalyvavo visuomeninėje veikloje: įstojo į liberalaus jaunimo organizaciją „Šviesa“, rašė bei redagavo to paties pavadinimo akademinį žurnalą. Kartu su kitais literatais įsitraukė į Lietuvių rašytojų draugijos veiklą. Savo kūrybą bei straipsnius spausdino „Aiduose“, „Tremtinių mokykloje“, „Žiburiuose“. 1948 m. Vokietijoje išleido premiją pelniusią knygą „Daktaras Kripštukas pragare“. J. Kaupo knyga išskirtinė: rašytojas joje įamžino savo gimtąjį miestą Kauną, kuriuo kiekvienas kampelis buvo jaukiai pažįstamas ir brangus. Jis jautė miesto pulsą, perprato dvasią, gyveno jo ritmu. Beveik kiekvienoje pasakoje veiksmas plėtojamas Kauno senamiesčio vingiuotose gatvelėse, kalvelėse, mistika persmelktuose namuose, baltojoje Rotušėje, Žaliojoje vaistinėje, Karmelitų bažnyčioje, Katedroje, paslaptingame Ąžuolyne, Pelėdų kalne, Laisvės alėjoje. Kai kurie skaitytojai ir kritikai šias pasakas klaidingai priskiria vaikų pasauliui. Autorius rašė: „Daktaras Kripštukas pragare“ nėra jokia vaikiška literatūra. <...> Aš savo pasakas pirmoj eilėj skyriau suaugusiems žmonėms, savo draugams. Tai nėra vaikiška knyga, ir tik dėl to turbūt smalsūs vaikai ją skaito, kad joje pilna keisčiausių nuotykių, nors jauniesiems skaitytojams simbolinė knygos prasmė paaiškės tik suaugus.“

1949 m. J. Kaupas kartu su šeima pasiekė Ameriką. Čia studijavo neurologijos mokslus; sėkmingai išlaikęs visus egzaminus, gavo leidimą dirbti gydytojo darbą JAV. Įsidarbinęs vienoje iš psichiatrijos klinikų, suderino ir paskaitų medicinos seserų kursuose skaitymą. Įtemptas darbas bei kasdieniai rūpesčiai pasiglemždavo daug laiko, tačiau ilgainiui pavyko suderinti „ligų istorijų rašymą“ ir kūrybos proveržius. Įsitraukė į „Literatūros lankų“ bendradarbių gretas. Literatūros kritikos straipsnius, esė, noveles skelbė „Aiduose“, „Drauge“, „Naujienose“, „Dirvoje“, „Lietuvių Dienose“ ir kitur. Literatūrinius straipsnius pasirašydavo slapyvardžiu Coppelijus (šį vardą pasirinko iš pamėgto autoriaus E. T. A. Hofmano fantastinės apysakos „Der Sandmann“ („Smėlio žmogus“). Pasirašinėjo ir kitų pamėgtų veikėjų vardais – Tomas Sojeris, Don Kichotas, Tomas Nipernadis, Dydysis Molnas.
Amerikoje J. Kaupas kūrė noveles. Kūriniuose netradiciškai sprendė moralės klausimus, suaugusiųjų pasaulio problemas pateikdamas per vaiko, romantiko idealisto ar seno žmogaus pasaulėjautą. Į viską žvelgė vaikiškai skaidriu žvilgsniu. J. Kaupas rašė: „Kiekviename žmoguje slypi karališka, vienkartinė ir nepakartojama dieviška prigimtis. Ją reikia atidengti.“ J. Kaupas buvo parengęs novelių „Saulėgrąžos mėnulio šviesoje“ rinkinį leidybai, tačiau staigi mirtis užvertė jo gyvenimo svajonių knygą. Ilgai teko laukti jo pomirtinės knygos: artimi draugai Kostas Ostrauskas ir Alfonsas Nyka-Niliūnas surinko paskelbtus spaudoje bei rankraščiuose likusius kūrinius, straipsnius, esė ir 1997 m. Čikagoje išleido jo monumentalų „Raštų“ tomą. J. Kaupo trumpas gyvenimas buvo persmelktas nenumaldomo gyvenimo troškulio ir kūrybinės aistros. „Julius buvo iš prigimties menininkas, klajotojas, svajotojas, kuriam operų, dramos, šokio spektakliai, parodos ir kinai buvo jo gyvenimo dalis. <...> Jo žvilgsnis į gyvenimą buvo skaidrus, vaiskiai linksmas, beveik vaikiškai naivus“, – rašė H. Nagys.

Parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Babonaitė-Paplauskienė

Visa galerija
Atgal