Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
21
rugpjūčio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

„ISTORIJA – NEPERRAŠOMA: SOVIETMEČIO GRIMASOS“

Maironio lietuvių literatūros muziejuje spalio mėnesį veikia paroda „Istorijos – neperrašysi: sovietmečio grimasos“. Tai – dešimtoji paroda iš ciklo „Istorija, verta muziejaus“, kurią parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus vedėja Virginija Markauskienė ir Vilniaus rašytojų muziejaus sektoriaus fondų saugotoja Danguolė Jasinskienė, apipavidalino dailininkė Inga Zamulskienė.

Zenono Baltrušio nuotraukos

Muziejaus fonduose saugoma gana nemažai sovietinio palikimo ženklų. Visų pirma – karo ir pokario metų knygos, vienodos kaip kariai rikiuotėje: su plazdančiomis raudonomis vėliavomis viršeliuose, Lenino ir Stalino profiliais, kūjais ir pjautuvais, grėsmingais kariškais atributais. Skiriasi tik autorių pavardės: Liudas Gira, Teofilis Tilvytis, Valerija Valsiūnienė, Vladas Grybas, Jonas Šimkus, Justas Paleckis... Ypač prabangiai išleisti NKVD generolo Aleksandro Gudaičio-Guzevičiaus romanai-„epopėjos“: „Kalvio Ignoto teisybė“, „Broliai“, „Sąmokslas“ (išversti į rusų, latvių, vokiečių kalbas). Jo memorialinėje bibliotekoje šių knygų yra kelios lentynos. Socialistinio realizmo „perlus“ iliustravo žymiausi dailininkai: P. Rauduvė, V. Galdikas, V. Kalinauskas, E. Jurėnas, A. Savickas, E. Žiauberis ir kiti, kurių gausūs iliustracijų pluoštai ir rašytojų portretai saugomi fonduose. Paminėtinas ir skulptoriaus N. Petrulio sukurtas A. Gudaičio-Guzevičiaus biustas, kuriame taikliai atskleistas pastarojo charakteris, ypač šaltumas ir uždarumas. Už atsidavimą sovietų valdžiai rašytojai gaudavo įvairių privilegijų: gydėsi valstybinėse sanatorijose, keliaudavo po užsienio šalis, gaudavo butus. Išlikę dokumentai apie A. Gudaičio-Guzevičiaus gydymąsi Prahos „Imperial“ sanatorijoje, jo atsivežti suvenyrai iš Tolimųjų Rytų (velnių kolekcija), šūsnys V. Mozūriūno darytų nuotraukų ir egzotiškų suvenyrų iš kelionių po Vakarų Europą bei Kubą, laiškai apie buto Žvėryne paskyrimą L. Girai. Apie vieną kukliausių privilegijų karo metais L. Gira užsimena laiške savo žmonai: džiaugiasi gavęs ledinukų ir kvepiančio muilo bei leidimą kaip ligoniui nemarširuoti rikiuotėje.
Daugelio sovietinių rašytojų rinkiniuose gausu ordinų ir medalių: „Už šaunų darbą Didžiajame Tėvynės kare“, „Darbo Raudonosios vėliavos“, „Lenino“, „Stalino“, „Raudonosios žvaigždės“, „Garbės ženklo“, „Darbo veterano“... Dar dažniau valdžia pamalonindavo įvairias garbės raštais ir diplomais. Muziejaus archyvuose saugoma daug nuotraukų iš rašytojų suvažiavimų, pasitarimų, dekadų Maskvoje pokario metais. Visur fone matosi privalomi atributai tarsi ikonos šventykloje – Lenino ir Stalino portretai bei raudonos vėliavos.
Šie visi eksponatai šiandien jau gali parodyti tikrąjį istorijos veidą.

Visa galerija
Atgal