Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
17
spalio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

„IŠTIKIMI EILĖRAŠČIUI IR SAVO KARTAI“

Kviečiame aplankyti parodą „Ištikimi eilėraščiui ir savo kartai“, skirtą 1929–1930 m. gimusiems rašytojams: Justinui Marcinkevičiui, Algimantui Baltakiui, Alfonsui Maldoniui, Aldonai Elenai Puišytei, Marijai Macijauskienei, Vytautui Petrui Bložei. 
Parodą parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus muziejininkė Albina Protienė, apipavidalino dailininkė Inga Zamulskienė.


Alfonsas Maldonis, Algimantas Baltakis, Justinas Marcinkevičius, Aldona Elena Puišytė, Vytautas Petras Bložė, Marija Macijauskienė. Šiems šešiems poetams skirta paroda „Ištikimi eilėraščiui ir savo kartai.“ Juos vienija tai, kad jie visi panašiu metu atėjo į šį pasaulį – 1929–1930 metais. Visi rašė daugiausia tik eilėraščius, vertė kitų poetų eilėraščius. Jų eilėraščių tapatybė sutapo su vidine patirtimi. Visi pradėjo eiliuoti labai anksti ir to amato neapleido visą gyvenimą. A. Maldonis paskutinę strofą parašė mirties išvakarėse. Kiek yra – tiek užteks. / Visako. To pasaulio raibo ir margo. / Po visos maišaties / Tiek teliko, kad rankos nužvarbo. Iškalbinga paskutinė strofa.
Parodoje „Ištikimi eilėraščiui ir savo kartai“ net šeši kūrėjai. Pirmuosiuose parodos stenduose matome poeto Just. Marcinkevičiaus įdomiausias fotografijas ir daug rankraščių. Poeto vaikystės fotografijų, deja, neišlikę. Matome Just. Marcinkevičių su didžiule plaukų kupeta jau Vilniaus universiteto studentą. Gražios pokario studentų fotografijos, kur jie, suvažiavę iš kaimų į Vilnių, atkakliai siekė išsilavinimo. Ten ir A. Baltakis, A. Maldonis, M. Macijauskienė, J. Kazlauskas... Matome Just. Marcinkevičių žvelgiantį į A. Strazdo skulptūrą. Poetas antroje fotografijos pusėje užrašęs: „Kur Strazdelio paslaptis?“ Susimąstęs poetas prie Vilniaus arkikatedros užfiksuotas fotomenininko J. Grikienio fotografijose. Parodoje daug šeimyninių nuotraukų – žmona Genovaitė, dukros Ramunė ir Jurga, laimingas tėvas su dukromis. Just. Marcinkevičius nusifotografavęs ir su savo artimiausiais draugais – A. Maldoniu, A. Baltakiu. Pastarasis savo dienoraščių knygoje „Gimiau pačiu laiku“ rašo, kad jie visi trys dažnai susibėgdavo, aptardavo naujausias knygas, parūkydavo, po taurelę išlenkdavo... Juos visus siejo tie patys dalykai – poezija, menas... Bendravo ir šeimos. Just. Marcinkevičius parodomas ir kaip aktyvus visuomenės veikėjas – fotografijose matome jį su profesore M. Lukšiene pirmojo Sąjūdžio suvažiavimo metu, Sąjūdžio mitinge, kur poetas sakydavo puikias kalbas... Graži spalvota fotografija, kur matome poetą prie Mindaugo paminklo Vilniuje per jo atidengimo iškilmes... Fotografijos A. Žižiūno, O. Pajedaitės. Parodoje eksponuojamas poeto Just. Marcinkevičiaus eilėraščių bloknotas. Vietomis eilėraščiai labai smarkiai taisyti, braukyti, o kiti be jokių pataisymų... Pabaigoje Z. Baltrušio fotografija iš poeto tėviškės Važatkiemio Prienų rajone, kur žmonos Genovaitės rūpesčio dėka, pastatytas paminklinis akmuo. Jo autorius – menininkas R. Grekavičius. Akmenyje iškalti poeto eilėraščio žodžiai „O tėviške, laukų drugeli margas!“
Kitas parodos poetas – A. Maldonis. Jis gimęs 1929-ųjų vasarą. Be jo neįsivaizduojame šios kartos. Maironio lietuvių literatūros muziejuje poeto A. Maldonio fondas didelis ir įdomus. Yra iš ko rinktis. Matome A. Maldonį Pirmosios Komunijos dieną 1938-ųjų liepą. Graži poeto mamos Elenos Matačinskaitės-Maldonienės fotografija. O su tėvu Motiejumi A. Maldonis nufotografuotas Vazgirdonyse 1949 m. Reta ir vertinga fotografija, kurioje matome 1953-ųjų lituanistų kursą, nusifotografavusį su V. Mykolaičiu-Putinu. Paskutinėje eilėje iš kairės antras – Just. Marcinkevičius, ketvirtas – A. Maldonis, septintas – A. Baltakis, dvyliktas – J. Kazlauskas. Dar viena reta fotografija iš studijų metų – karinė stovykla Pabradėje 1952 m. Ten A. Maldonis, Just. Marcinkevičius, L. Sauka... Rankraštyje „Keleliais ir takeliais į vieškelį“ pasakojama apie savo vaikystę, jaunystę, išėjimą iš kaimo į miestą... Parodoje eksponuojami ir keli jo eilėraščių rankraščiai. Yra kelios šeimyninės fotografijos – žmona Idalija, dukros Audronė ir Rima. Labai graži fotografo Z. Baltrušio fotografija iš poeto tėviškės Alytaus rajone Naujaplentės kaime. Senos obelys, beveik jau gulinčios ant žemės...
Poetą A. Baltakį matome R. Rakausko fotografijose. Jis tėviškės Strazdiškio kaime laukuose artistiškai skaito savo eilėraščius. Matome poetą, pasirašantį autografus, taip pat prie žmonos tekstilininkės Sigitos išausto gobeleno. A. Baltakis – su cigarete „Pergalės“ redakcijoje, kurios vyriausiuoju redaktoriumi dirbo 1964–1976 m. ir 1985–1990 m. Esama fotografijų iš vakarų Maironio lietuvių literatūros muziejuje. A. Baltakis čia pristatė savo knygas „Pusryčiai dviese“, „Žvirblių žiemavietė“ ir kitas. Eksponuojami poeto eilėraščių rankraščiai: „Sanskritas“, „Be manęs...“
Poeto, vertėjo, dainų tekstų autoriaus V. P. Bložės fondas Maironio lietuvių literatūros muziejuje nedidelis. V. P. Bložė nufotografuotas Vilniuje 1955-aisiais. Kitoje J. Grikienio fotografijoje matome poetą sėdintį prie ažūrinių vartų. Švendubrėje, kur V. Bložė gyveno su žmona Nijole Miliauskaite, matome poetą stovintį prie įkelto inkilo. Poetas nesyk yra dalyvavęs Maironio muziejuje vykstančiuose vakaruose, jį matome užfiksuotą fotografo Z. Baltrušio fotografijose. O. Pajedaitės nuotraukose – V. Bložė Nidoje su bičiuliu S. Geda ir jo dukrele...
Poetę, eseistę, muziejininkę Mariją Macijauskienę matome studijų metų fotografijose ir Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Muziejui M. Macijauskienė vadovavo vienuolika metų. Fotografijose ji užfiksuota vedanti ekskursiją, bendraujanti su lankytojais.
Dar viena šios parodos „dalyvė“ – poetė Aldona Elena Puišytė. Nespalvotose fotografijose matome poetę su vyru Edvardu, sūnumi Kęstučiu. Dailia rašysena parašyti eilėraščiai „Iš elegijų Maironiui“ ir „Nusilenkimas Paantvardžių ramunei“, be jokių braukymų ir taisymų. Eilėraštis „Nusilenkimas Paantvardžių ramunei“ dedikuotas poetui Jurgiui Baltrušaičiui.
Stiklinėje knygų spintoje eksponuojamos poetų knygos – nuo pirmųjų iki dabar išėjusiųjų.

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus muziejininkė Albina Protienė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal