Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
20
liepos
2019

„GYVENIMAS – TIK IEŠKOJIMAI IR KELIONĖ“


Birželio pradžioje Maironio lietuvių literatūros muziejuje (toliau – MLLM) duris atvėrė paroda „Gyvenimas – tik ieškojimai ir kelionė“, skirta rašytojo, dramaturgo, literatūros kritiko, „Amerikos balso“ ir „Laisvosios Europos radijo“ žurnalisto, laidų vedėjo, daugiau nei 40 metų Tarptautinio PEN klubo lietuvių rašytojų skyriaus pirmininko ir vicepirmininko, profesoriaus Algirdo Landsbergio 95-osioms gimimo metinėms. A. Landsbergio kūryba mažai žinoma Lietuvoje, nes jo vienintelė knyga „Kelionės muzika“ buvo išleista 1992 m. 15 tūkstančių egzempliorių tiražu ir jau tapo bibliografine retenybe. Šiemet buvo įvykdytas rašytojo brolio Algimanto ir jo žmonos Teresės noras: pakartotinai išleisti knygą „Kelionė“ ir paskelbti joje apžvalginį tekstą apie rašytojo gyvenimą ir kūrybą. Knygos išleidimą finansavo rašytojo sesuo Gražina Landsbergytė-Ercienė ir brolio žmona Teresė Landsbergienė.
Rašymas jam buvo puiki priemonė kalbėti pasauliui apie savo gimtąją šalį, jos kalbą, tradicijas, garbingą istoriją. A. Landsbergis rašė: „Didelė dalis mano literatūrinių pastangų buvo ta kova už kalbą – kalbas. Visa tai pakeitė mano raštus. Kalba, gyvenimas tarp kalbų, skirtingų kalbų, skirtingi pasauliai – tapo labai svarbi tema“. Jis vienas iš nedaugelio lietuvių rašytojų vienodai gerai rašęs tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis. Tremtį, dvikalbystę, daugiakultūrę perspektyvą laikęs ypatinga Dievo dovana. A. Landsbergio dėka anglosaksiška visuomenė buvo supažindinta su lietuvių poezijos ir tautosakos antologijomis – „The Green Oak“ (1962), „The Green  Linden“ (1964), kurias jis kruopščiai ir preciziškai sudarė, išvertė bei išleido kartu su rašytoju Clarku Millsu. Šios antologijos ne tik kad buvo palankiai priimtos svetur, bet ir įtrauktos į Harvardo universiteto studijų programą, kaip privalomi skaitiniai.
1989-aisiais A. Landsbergis šių eilučių autorei perdavė savo pirmąsias archyvalijas. Vėliau, renkant medžiagą apie rašytoją, buvo rengtos ekspedicijos Lietuvoje bei Amerikoje. Po 1992 m. vykusio rašytojo kūrybos vakaro MLLM jis, dovanodamas knygą „Kelionės muzika“, įrašė: „Maironio muziejui, kuris jau virto mano namais.“ Po rašytojo mirties jo kultūriniu palikimu rūpinosi brolis Algimantas su žmona Terese bei rašytojo sūnūs Paulius ir Jonas. Beveik visa A. Landsbergio archyvinė medžiaga pasiekė MLLM.
Parodoje, ant stendų ir vitrinose, per originalias archyvalijas – dokumentus, nuotraukas, rankraščius, laiškus, knygas, spaudinius ir spaudą – monografiniu principu apžvelgtas rašytojo gyvenimas Lietuvoje (1924–1944), Vokietijoje (1944–1949) ir Amerikoje (1949–2004). Salėje ant penkių stulpų eksponuojamos archyvinės medžiagos kopijos, kurios ženklina jo kūrybos kelią, darbą „Laisvosios Europos“ radijuje, veiklą PEN klube. Penki stulpai – aliuzija į pjesę, skirtą partizanams „Penki stulpai turgaus aikštėje“ (1958). Ji buvo išversta į 7 kalbas ir pastatyta įvairių šalių teatruose. Režisierius Vytautas Balsys 1989 m. pastatė pjesę Kauno dramos teatre. A. Landsbergis, prieš šešiasdešimt penkerius metus debiutavęs su knyga „Kelionė“ (1954), tapo pirmojo pokarinėje lietuvių literatūroje modernaus romano autoriumi. Amerikoje išleido dvi novelių knygas: „Ilgoji naktis“ (1951) ir „Muzika įžengiant į neregėtus miestus“ (1972), tačiau mėgiamiausias žanras jam buvo drama. Svarbūs A. Landsbergio kūriniai teatrui: vaidinimas „Vėjas gluosniuose“ (1958), komedija „Meilės mokykla“ (1965), vienaveiksmis farsas „Barzda“ (1966), „Vaikai gintaro rūmuose“ (lietuvių ir anglų k. – 1985, 1986), „The last picnic“ (1978); „Du utopiški vaidinimai“ (1994) ir kt. A. Landsbergis buvo veiklus kultūrininkas ir visuomeninkas. Jis parengė gausybę straipsnių politinėmis, istorinėmis, kultūrinėmis temomis, reportažų „Laisvosios Europos“ ir „Amerikos balso“ informacinėms agentūroms. Daugiau nei dvidešimt metų Fairleigh Dickinsono universitete, kuriame jam buvo suteiktas profesoriaus vardas, skaitė paskaitas mitologijos, teatro, literatūros temomis. Pasitraukęs iš akademinio gyvenimo, įkūrė „skrajojantį universitetą“ ir skaitė įvairiomis temomis paskaitas bibliotekose, universitetuose bei knygynuose. Parodoje eksponuojamos ne tik rašytojo išleistos knygos, bet ir kūrinių bei paskaitų rankraščiai, juodraštiniai variantai. Lankytojai parodoje išvys teatro afišas ir programas bei pjesių pastatymų fotonuotraukas.
Algirdas Landsbergis gimė 1924 m. birželio 23 d. Kybartuose. Jo gyvenimas driekėsi per Seredžių, Birštoną, Ariogalą į Kauną. Čia mokytasi Jėzuitų gimnazijoje, studijuota Vytauto Didžiojo universitete. Iš čia istorinių pervartų metu – 1944-aisiais – išstumtas į Vakarus. Gyvenimas Vokietijos DP stovykloje buvo fiziškai skurdus, bet dvasiškai turtingas. Studijavo Johaneso Guttenbergo universitete Mainze, gilinosi į Vakarų kultūros literatūrą, filosofiją bei meno paslaptis. 1949 m. pasiekęs Amerikos krantus, studijavo Bruklino kolegijoje, Kolumbijos universitete, įgydamas menų magistro diplomą. Įsitraukęs į akademinį gyvenimą, beveik trisdešimt metų profesoriavo, skiepydamas studentams meilę teatrui, menui, literatūrai. Dirbdamas „Pavergtų tautų seime“, „Laisvosios Europos“ radijuje, Tarptautiniame PEN klube atliko Lietuvos ambasadoriaus vaidmenį, kalbėdamas pasauliui apie sovietų okupuotas tautas bei ten vykdomą terorą. Jo atkaklaus darbo ir entuziastingos veiklos dėka Lietuvos rašytojų sąjunga 1989 m. pavasarį buvo priimta į Tarptautinį PEN klubą. A. Landsbergis už savo atvirą kovą su sovietų valdininkais ilgai buvo neįleidžiamas į gimtinę. Tik 1991 m. pirmą kartą atvyko į Lietuvą. A. Landsbergis buvo spalvinga ir talentinga asmenybė. Už nuopelnus Lietuvai jis apdovanotas LDK Gedimino V-ojo laipsnio ordinu. 2004-ųjų pavasarį Niujorke staiga nutrūko A. Landsbergio gyvybės siūlas, palaidotas St. Charles kapinėse, Farmingdale, Niujorke.
           Gausus rankraštinis palikimas, saugomas MLLM, byloja, kad šiuos darbus galėjo atlikti neeilinis žmogus, spalvinga ir talentinga asmenybė. Jam apibūdinti tiktų jo paties pasakyti žodžiai: nėra didelių ir mažų tautų literatūrų, literatūrą kuria asmenybės.
 

Parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Babonaitė-Paplauskienė.

 

Visa galerija
Atgal