Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
12
gruodžio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

„DIALOGAS SU LIETUVIAIS“

Maironio lietuvių literatūros muziejuje veikia žurnalisto, rašytojo, radijo laidų vedėjo Bronio Railos (1909–1997) atminimui skirta paroda „Dialogas su lietuviais“. Vyresniosios kartos sąmonėje Bronio Railos vardas dažniausiai siejamas su „Keturių vėjų“ ir „Trečio fronto“ žurnalais. Tačiau greitai įsiliepsnojęs jaunatviškas maksimalizmas „pakeisti pasaulį“, staiga ir išblėso. Vėliau, jau gyvendamas Amerikoje, B. Raila rašė: „Po šių jaunatviškų radikaliosios nuotaikos ieškojimų ir klaidžiojimų, daugelio skaudžių patyrimų ir nusivylimų lioviausi tikėjęs marksistinės ideologijos postulatais ir nuo 1933 m. ėmiau kultūriškai reikštis tautinės liberalinės krypties politiniuose, idėjiniuose judėjimuose, o po karo ir rezistenciniuose sąjūdžiuose. Nuo 1940 m. per likusius dešimtmečius formaliai nebesijungiau į jokius siauresnius vienos ar kitos politinės partijos rėmus.“
Gyvendamas Prancūzijoje, Vokietijoje, Amerikoje, jis pasišventė kultūriniam, literatūriniam, žurnalistiniam darbui: rašė ir leido atsiminimus, knygų, spektaklių pastatymų bei parodų recenzijas. Itin reikšmingas darbas – radijo laidos: „Nuo 1975 metų pradžios reguliariai ruošiau ir kalbėjau į Lietuvą per Laisvės, vėliau per Laisvosios Europos radijo siųstuvus glaustos apimties (5–7 min.) komentarus apie sovietinę politiką Lietuvoje, jos kultūros skaudulius, rezistencijos problemas ir kt.“ B. Raila savo interviu bei straipsnius sudėjo į knygas, kurių išleista per dvidešimt. Parodoje lankytojai gali susipažinti su beveik visomis Amerikoje, Anglijoje ir Lietuvoje išleistomis knygomis.
B. Railą nuo pat vaikystės traukė žurnalistika ir literatūra. Gimęs 1909 m. kovo 10 d. Plauciškių kaime (Panevėžio apskritis), mokėsi Rozalimo vidurinėje mokykloje, Panevėžio gimnazijoje. VDU Humanitarinių mokslų fakultete studijavo teatro meną, lietuvių, rusų, anglų kalbas ir literatūras; lankė Teatro seminarą. Kauno Konservatorijoje studijavo muziką ir dainavimą. Lietuvoje žurnalistikos studijų nebuvo, tad, išmokęs vokiškai, B. Raila žurnalistikos teorijos savarankiškai mokėsi iš vokiškų, o vėliau praktikos sėmėsi iš prancūziškų veikalų. 1937 m. gavęs valstybinę stipendiją išvyko į Paryžiaus universiteto Aukštųjų tarptautinių mokslų institutą. Ten 1939 m. įgijo Tarptautinės teisės ir politikos mokslų diplomą.
1940–1942 m. gyveno Vokietijoje. 1944-aisiais, atūžus antrajai sovietų okupacijai, pasitraukė į Prancūziją. 1948 m. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, dirbo Brukline, o nuo 1949 m. persikėlė į Los Angeles. Gyvenimas nebuvo lengvas: teko dirbti sunkų fizinį darbą stambioje aliuminio pramonės, spausdinimo technikos ir prekybos firmoje („Reinoldas Metals Company“), tačiau kiekvieną laisvą valandėlę ir atostogas skyrė lietuvių politinei bei kultūrinei veiklai.
Didelis pluoštas nuotraukų praskleidžia nežinomybės šydą, išryškina, su kuo bendrauta ir kas dirbta. Parodoje lankytojai pamatys B. Railos nuotraukas su mokslo draugais Panevėžyje, meno ir kultūros žmonėmis įvairiuose Lietuvos miestuose. B. Raila nuo Prancūzijos laikų artimai bendravo su George Matore, Česlovu Milošu, artimu draugu tapo Algirdas Julius Greimas. B. Raila aktyviai dalyvavo „Santaros-Šviesos“ suvažiavimuose, rengė ir skaitė pranešimus. Nuotraukose užfiksuotas su Tabor Farmos savininku Juozu Bačiūnu, Valdu ir Alma Adamkais, Antanu Škėma, Mariumi Katiliškiu, Kostu Ostrausku, Raimondu Mieželiu. B. Raila saugojo ir brangino dokumentus, susijusius su jo pašaukimu. Dokumentai byloja apie žurnalisto profesinius darbus: pirmas Nepriklausomos Lietuvos žurnalistų sąjungos pažymėjimas išduotas 1935 m., kiti išduoti vėliau  Vokietijoje bei Amerikoje. 1993 m. B. Raila įstojo į PEN klubą. Studijuodamas Prancūzijoje, buvo „Lietuvos Aido“ specialusis korespondentas Paryžiuje ir Vakarų Europoje; dirbo Anglijoje leidžiamame „Britanijos lietuvio“ laikraštyje. Itin daug nuveikta bendradarbiaujant „Dirvos“ laikraštyje. B. Raila buvo vienas Lietuvių rezistencinės santarvės žurnalo „Santarvė“ steigėjų, jos redakcijos narys, 1953–1958 m. įgaliotinis JAV ir vienas kūrybingiausių to žurnalo bendradarbių politiniais ir kultūriniais klausimais.
B. Raila niekada nenutolo nuo politinės veiklos: atvykęs į Ameriką, buvo vienas iš pagrindinių Lietuvių rezistencinės santarvės steigėjų, vyr. komiteto narys ir 1956–1957 m. Amerikos lietuvių rezistencinės santarvės centro komiteto pirmininkas. Nenuilstamai kovojo už Lietuvos laisvės atgavimą: „Įtempta ilgų dešimtmečių darbuotė ir ne sykį skaudūs išgyvenimai buvo tarsi mano „ašaros“, tradiciniu rašalu ar vėliau rašomosios mašinėlės kaspiną ištekančios.“ Parodoje lankytojai pamatys B. Railos asmeninius daiktus: ištikimą draugę rašomąją mašinėlę, užrašų knygeles.
Atgavus Lietuvai Nepriklausomybę, B. Raila kartu su savo artimu draugu A. J. Greimu džiaugėsi: „Mums ilgai nebuvo gerai... Bėgiojimai, vargai... Kančios, ašaros... O vis dėlto tu ir aš galim būti laimingi... Niekas nebuvo veltui... Siekimai, svajonės ir idealai, už kuriuos ir dėl kurių kentėjom ir kovėmės, dabar pradeda virsti tikrove.“

Parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Babonaitė-Paplauskienė,
Deimantės Cibulskienės nuotraukos

Visa galerija
Atgal