Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
25
vasario
2018
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

„BŪTIES AKIMIRKSNIAI...“

2018 m. pradžioje minime du jubiliejinius gimtadienius: poetui, prozininkui, dramaturgui, literatūros tyrinėtojui Vincui Mykolaičiui-Putinui sukako 125-eri, o jo seseriai Magdalenai Mykolaitytei-Slavėnienei, rašytojai, pedagogei visuomenės veikėjai, – 110. Jiems abiem parengta nedidelė paroda. Joje – svarbiausi brolio ir sesers gyvenimo momentai: pirmieji Putino lyrikos rankraščiai ir pirmosios knygos: „Raudoni žiedai“, „Kunigaikštis Žvainys“ (1916), „Tarp dviejų aušrų“ (1927), be abejo, ir pirmo psichologinio lietuvių romano „Altorių šešėly“ pirmasis leidimas (1932-1933). Beje, parodoje rastume ir naujausią romano leidimą iš serijos „Lietuvių literatūros lobynas. XX“ (2012).
Šalia knygų – keletas senų nuotraukų: jaunas kunigas Vincas Mykolaitis, vilkintis sutaną, fotografuota 1915 m., solidus rašytojas su barzda (bene vienintelė tokia nuotrauka), tai 1933-ieji metai, kai buvo rašomas romanas „Altorių šešėly“, yra Vinco Mykolaičio-Putino ir Emilijos Kvedaraitės vestuvių nuotrauka – 1935 metų vasarą  jiedu susituokė Rygoje. Kiek tada būta kalbų ir erzelio... Daug vėliau Putino sesuo Magdalena rašys: „<...> iš arčiau ją pažindama, įsitikinau, kad Putino priimtoji gyvenimo draugė tikrai buvo rimta, pastovi, kultūringa, tvirtų nusistatymų, visada aiškių ir dažniausiai įveikiančių siekimų moteris. Aišku, ji turėjo pakelti daug kritiškų žvilgsnių, nugirsti daug kauniškosios šviesuomenės užkulisinio šnabždesio, pajuokos, pasipiktinimo šūktelėjimų. Tačiau ji to nepaisė. Ji negalvojo daranti kažką neleistino, netinkamo. Jos sąžinė buvo visai rami. Ji ir į bažnyčią sekmadieniais eidavo gana dažnai...“
Lygiai prieš šimtą metų – 1918-ųjų žiemą į Šveicarijos Fribūro universitetą mokytis atvažiavo grupė lietuvių studentų, vėliau tapusių žymiais ir reikalingais Lietuvai žmonėmis. Su jais buvo ir Vincas Mykolaitis-Putinas. Vienoje iš parodos nuotraukų rastume tą neseniai atvykusių jaunuolių grupę: K. Pakštas, M. Andziulytė-Ruginienė, V. Mykolaitis-Putinas,  O. Vosiliūtė-Pakštienė, E. Turauskas, S. Šalkauskis, U. Urniežiūtė-Stankienė, I. Tamošaitis, M. Ambraziejūtė, H. Žilevičius, O. Petrauskaitė-Krikščiūnienė, Jucaitis, J. Navickas, L. Bistras, P. Raulinaitis, K. Ruginis...
O rašytojo sesuo Magdalena Mykolaitytė tada dar mokėsi Prienų „Žiburio“ gimnazijoje. Tačiau 1925–1944 m. jau gyveno pas brolį Kaune, baigė „Saulės“ mergaičių gimnaziją, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete studijavo germanistiką. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Šeinfeldo lietuvių stovykloje vadovavo meno mėgėjų būreliui, dirbo stovyklos laikraščio redakcijoje. 1948 m. emigravo į Kanadą, gyveno Vankuveryje, bendradarbiavo Kanados lietuvių demokratinės minties savaitraštyje „Nepriklausoma Lietuva“. 1949 m. išvyko į Australiją, Sidnėjuje susituokė su žurnalistu ir teisininku Juozu Slavėnu, susilaukė dukrelės Rasos.
Kone 30 metų trukusi jos veikla Australijoje – lietuvybės puoselėjimas: mokytojavo lietuvių savaitgalio mokykloje, įkūrė Sidnėjaus lietuvių literatų būrelį ir jam vadovavo, dirbo Australijos lietuvių bendruomenės krašto kultūros taryboje, 1965 m. redagavo Australijos ateitininkų laikraštį „Ateities žingsniai“.  Parodoje, kukliose juodai baltose nuotraukose, jos gyvenimo Australijoje akimirkos: nufotografuota su vyru Juozu Slavėnu ir dukrele Rasa, prie namų Sidnėjuje, sode tarp gėlių, sode tvarkanti didoką krūvą obuolių. Fotografuota dažniausiai gruodžio mėnesį, kai Lietuvoje viduržiemis, Australijoje – karščiai. Yra keletas jos lyrikos fragmentų bei vienas reikšmingiausių darbų – prisiminimai apie brolį „Putinas mano atsiminimuose“ (1977). Knygą išleido „Nidos“ leidykla Londone. Artimą brolio ir sesers ryšį liudija laiškai ir nuotraukos, jose Putino namai Kaune, Kačerginėje, tėvų kapai. Jiedu susirašinėjo nuo 1957-ųjų iki rašytojo mirties. Yra ir bibliografinė retenybė – M. Slavėnienės rūpesčiu 1971 m. Sidnėjuje išleista knygelė „Putino laiškai Australijon“, joje – 39 brolio laiškai seseriai Magdalenai (Medži). Tiesa, pirmasis V. Mykolaičio-Putino laiškas, rašytas 1947 m. gruodžio 11 d., į knygelę nepateko. Putinas seseriai, jos vyrui ir dukrai siuntė įvairią lietuvišką spaudą bei savo dedikuotas knygas. 2015 m. Australijos lietuvės – laikraščio „Mūsų pastogė“ redaktorė Dalia Doniela ir Birutė Alekna – parsiuntė laiškus, nuotraukas ir knygas į Tėvynę. Visa tai – parodoje.
Iš Australijos į Lietuvą grįžo dvi literatūros ir meno tyrinėtojos, humanitarinių mokslų daktarės Irenos Kostkevičiūtės (1927–2007) nuotraukos. Slavėnienei jos buvo siųstos 1976 m., juodvi susirašinėjo. Anot literatūros kritiko R. Skeivio, savo gyvenimo misija Irena Kostkevičiūtė laikė Vinco Mykolaičio-Putino asmenybės ir kūrybos nušvietimą. Parašė per 20 straipsnių, parengė spaudai Putino „Raštų“ naujo leidimo I, II ir V tomus. Visą gyvenimą rinko medžiagą fundamentaliai monografijai, ketino išsamiai tyrinėti poeto biografiją, estetiką, kūrybos individualumą, akademinę veiklą...
Irenos Kostkevičiūtės ryšį su Putinu, jos vietą poeto gyvenime ir kūryboje, jų draugystę, gal net meilę, patekusią į aklavietę, tebegaubia paslaptys... Parodoje esančiame stende jie kartu ir tarsi vienmečiai. Tai jų būties akimirksnis...

 

Parodą parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus vedėja Virginija Markauskienė, apipavidalino dailininkė Inga Zamulskienė.
Nuotraukos Zenono Baltrušio.

Visa galerija
Atgal