Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
29
gegužės
2020

ALFONSAS MALDONIS

Poetas, vertėjas Alfonsas Maldonis gimė Dzūkijoje – Naujaplentės kaime Alytaus rajone. Tėviškė – Naujaplentės kaimas (kai kur rašoma Novoplentos) išliko brangi visą gyvenimą. Iš kur žmogus atėjęs, ten didžiąja dalimi ir lieka. Aš esu dzūkas. Ir poezijos dovana, jei aš jos kiek turiu, iš čia. Poetui svarbus kaimo kultūros sukurtas vertybių pamatas. Gimiau ir augau kaime, paprastoje žemdirbio šeimoje. Šis man itin reikšmingas biografijos faktas įvyko nedidelėje pirkaitėje, palindusioje po šimtamete liepa, mažais langeliais žvelgusioje į čia pat ėjusį kelią... Visa tai A. Maldoniui labai svarbu. Gyvenimo pabaigoje rašytame eilėraščių cikle „Blyksniai“ poetas rašė: Jau niekada nestabtelėsi tenai, / Vieškelyje, prie tų liepų... / Keliukas į sodybą seniai užžėlė. / Tiktai tas šleivas, / Girtų kojų vos pramintas takas / Dar šliaužia į kiemą... Poeto tėviškėje pastatytas koplytstulpis A. Maldoniui atminti.
Būsimasis poetas mokėsi Pocelonių ir Alovės pradinėse mokyklose, vėliau – Alytaus gimnazijoje. Palikęs tėviškę, A. Maldonis baigė gimnaziją Vilniuje. Troško mokytis, turėjo polinkį knygoms. Norą mokytis A. Maldonis vadino žūtbūtiniu.  
Būsimasis poetas turėjo gerų pedagogų. Atsakymuose į literatūrologo V. Sventicko klausimus, A. Maldonis pasakoja apie šviesias asmenybes, sutiktas jo gyvenimo pradžioje. Labai šviesus man liko kaimo pradinės mokyklos mokytojos Onos Matulevičienės vaizdas, šelpusios mane – pirmiausia mane! – visomis mokyklos bibliotekėlės ir savomis knygomis. Poezija iki 12–13 metų man įspūdžio – bent aiškiau suvokiamo – nedarė. 1943 metais Alytaus gimnazijoje per lietuvių kalbos pamokas mokytojas (Grikevičius ar Griškevičius) deklamuodavo neoromantikų eilėraščius. Pradėjo patikti.
Mokytojai O. Matulevičienei dedikuotas eilėraštis „Raudona mokykla“, parašytas 1966 m. Mokytojams Anelei ir Alfonsui Jodeliams skirtas eilėraštis „Žaidimai“. Poetas A. Maldonis parašęs daug eilėraščių su dedikacijomis. Žmonai Daliai – „Tegu nors meilė eina pamažu“, „Saulėti lietūs“, „Pro Linmarkio langą“. Eilėraščiai skirti grafikui Vytautui Kalinauskui – „Pasakos dugnas“, literatūrologui V. Sventickui – „1945. Nesibaigiantis karas. Mirties sapnai atvirom akim“, dailininkui Stasiui Krasauskui – „Balta meilės linija“, „Lyg nutrūkstantis žaibas“. MLLM saugomas rankraštis su taisymais, jame eilėraštis pavadintas „Linija“. Eilėraščiai skirti artimiesiems, tragiško likimo broliui Broniui, kuris taip pat mėgino eiliuoti, rinko dainas – „Paskutinė epitafija broliui Broniui“. Eilėraštis „Pasikalbėjimas rugsėjo naktį su tėviškės laukais“, dedikuotas seseriai Jadvygai. Jau lyg poterius žinau – / šitie laukai ne mūsų… / Ko dar ieškau tamsoje, / ir ko klausau? / Kas šalia sustojo, / pastovėjo, atsiduso / Ir nutilo. Ir nuėjo / tyliai tyliai sau?
1954 m. A. Maldonis baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete. Iš studijų laiko išlikę šiek tiek fotografijų. Vienoje matome skrybėlėtų ir kepurėtų studentų būrį – suvažiavę Vilniun iš kaimo, jau spėję įsitaisyti skrybėles… Tame pačiame kurse mokėsi poetai Just. Marcinkevičius, A. Baltakis. Poetas A. Baltakis, 2009-aisiais pristatant A. Maldonio rinktinę „Šviesa pro lapus“, prisiminė 1949-ųjų rugsėjį, kai į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto septintąją auditoriją susirinko pusšimtis žmonių. Susipažino, vėliau labai susidraugavo su Justinu, Alfonsu. Visų trijų poetų tėvai dalyvavo garsiajame Širvintų mūšyje 1920 m. A. Baltakis prisiminė, kad pirmą ir paskutinį kartą matė draugą verkiantį per Motiejaus Maldonio laidotuves… Alfa turėjo labai stiprų kartos jausmą. Ir jautė kartos tragizmą. Kai 1997 metais išėjo Vytauto Kubiliaus knyga „Literatūra istorijos lūžyje“, poetas rašė: „Pašalinkite mūsų kartą kaip neapeinamą kliūtį…“
Kaip yra pasakojusi A. Maldonio žmona Dalia, filologai vyrai rinkosi biologes, geografes… Būsimoji Just. Marcinkevičiaus žmona Genovaitė studijavo Gamtos fakultete, Dalia mokėsi biologijos… Poetai A. Maldonis, A. Baltakis, Just. Marcinkevičius buvo geri draugai. Gūdžiu tarybmečio laiku pasišnekėdavo, išvažiuodavo žuvauti, vienas kitam dedikavo eilėraščius. A. Maldonio eilėraštis Algimantui „Kai tu nebelauki – ir aš nešaukiu…“, Justinui – „Kovas – balandis“.
Po studijų A. Maldonis dirbo „Lietuvos pionieriaus“ redakcijoje, 1954–1959 m. dirbo Valstybinės grožinės literatūros leidyklos redaktoriumi. Vėliau buvo „Vagos“ leidyklos vyriausiasis redaktorius, dar vėliau – Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotojas ir pirmininkas. 1988 m. išrinktas į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Apie valdiškus darbus A. Maldonis laiške latvių poetei Dainai Avuotiniai prisipažino: Daug mano gyvenimo suėdė valdiški darbai, bet vienu kitu – ar vien blogu, ar vien geru žodžiu – nei to laiko, nei tų darbų neapšnekėsi, neįvertinsi, taigi nei pasiguosi ar apgailėsi, kad štai toks likimas teko. Rašyta jau gyvenimo pabaigoje. Anot liudininkų, A. Maldonis pareigas atliko garbingai, turėjo įgimto padorumo.
Visą gyvenimą poetas A. Maldonis rašė tik eilėraščius. Graži ištikimybė. Rašė įsiklausydamas, įsižiūrėdamas, kalbėdamas pustoniais. Šviesa pro lapus… / Kaip iš kito pasaulio / Žinia. Kaip iš kito / Pasaulio reta / Palaima. Šaukimas – / Apglėbk ir pasaugok / Jos lengvą kritimą. / Pabūki greta. / Šviesa pro lapus… / Tarsi užmiršto veido, / Sušvitus pro ūkaną, / Aukso viešnia / Paglosto, suvirpa / Ir vėl išsisklaido. / Šviesa pro lapus… / Nežinia ir žinia. 1971 m.

 

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus muziejininkė Albina Protienė

 

Visa galerija
Atgal