Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
18
lapkričio
2019

ŽEMAITĖ

Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845–1921) – lietuvių literatūros klasikė, prozininkė, moters dalios vaizduotoja, pripažinta kaip rašytoja nuo pat pirmųjų savo apsakymų. Įdomaus likimo moteris, stipri asmenybė, visuomenės veikėja. Mokėsi namuose, būdama neturtinga bajorė ištekėjo už baudžiauninko Lauryno Žymanto. Susilaukė septynių vaikų, užaugo šešetas. 1896–1899 m. sukūrė geriausius kūrinius – apsakymus „Marti“, „Topylis“, „Sutkai“, „Petras Kurmelis“, „Sučiuptas velnias“, kuriuos sujungė į ciklą „Laimė nutekėjimo“.
 
Apsakymuose vaizdavo kaimo santuokas, įtikinėdama, kad geros tos, kai tuokiamasi iš meilės, blogos, kai nauda aptemdo protą. (
J. Žėkaitė)


Atgal